8 Veiksniai, lemiantys efektyvaus decentralizavimo laipsnį

Veiksmingo decentralizavimo laipsnio nustatymo veiksniai yra šie: 1. Sprendimų brangumas, 2. Politikos vienodumas, 3. Ekonominis dydis, 4. Vadovų prieinamumas, 5. Įmonės istorija, 6. Valdymo filosofija, 7. Veiklos decentralizavimas, 8. Poveikis aplinkai!

1. Sprendimų brangumas:

Sprendimų brangumas yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakos decentralizacijos laipsniui.

Apskritai sprendimai, susiję su didelėmis sąnaudomis ar investicijomis, greičiausiai bus vykdomi aukštesniame valdymo lygmenyje.

Šios išlaidos gali būti išreikštos piniginės vertės sąlygomis arba gali būti įskaičiuotos į tokius nematerialųjį turtą kaip įmonės reputacija, konkurencinė padėtis arba poveikis darbuotojų moralei. Sprendimai, susiję su rizika, nebus perduodami, o savo ruožtu bus vykdomi aukščiausio lygio vadovų pareigose.

Sprendimas įsigyti kapitalo priemones, ty mašinas ar įrangą, bus priimtas aukštesniu lygiu, o sprendimą pirkti įprastinius gaminius priims pirkimo skyrius.

2. Politikos vienodumas:

Organizacijos politikos vienodumas lemia decentralizacijos laipsnį. Jei įmonė ketina organizuoti vienodą politiką, tada politika turėtų būti nuosekli. Kai yra decentralizacija, bendrovė negalės pasinaudoti politikos vienodumo privalumais dėl skirtingų asmenų skirtingų įpročių ir talentų.

3. Ekonominis dydis:

Didesnis verslo vieneto dydis, tuo didesnis bus departamentų skaičius ir dėl to decentralizacija būtų teikiama pirmenybę dideliems vienetams. Aukščiausiajai vadovybei tenkanti našta bus daug mažesnė ir jie galės sutelkti dėmesį į esminius klausimus.

Kitaip tariant, galima teigti, kad „vadovavimo išimtis“ principas, jei laikomasi, suteiks geresnių rezultatų, nes kiekvienas departamento vadovas galės priimti geresnius sprendimus dėl jam skirto darbo. Nedideliu susirūpinimu asmenys bus nedaug ir sprendimus gali priimti pats savininkas.

4. Valdytojų prieinamumas:

Vadovų darbo jėgos trūkumas būtinai riboja decentralizacijos mastą. Sprendimų priėmimas ir vadovavimas reikalauja, kad būtų prieinami asmenys, kurie gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal deleguotąją instituciją.

5. Įmonės istorija:

Kokiu mastu organizacijos autorizacija bus centralizuota, priklauso nuo to, kaip verslas buvo sukurtas. Jei organizacija paskyrė padalinių, kurių departamentų vadovai yra įgalioti pasiekti tikslus, rinkinį, jis nustato decentralizavimo pavyzdį.

6. Vadybos filosofija:

Viršutinio lyderio ir jo turimos filosofijos pobūdis turės didelę įtaką, kokiu mastu įmonė yra centralizuota ar decentralizuota. Būtina, kad lyderiai turėtų plačią viziją, kuri turės ilgalaikį poveikį organizacinei struktūrai.

7. Veiklos decentralizavimas:

Operacijų pobūdis taip pat lemia decentralizacijos mastą, ty, ar organizacijos veikla yra sutelkta vienoje vietoje ar regione, ar išsklaidyta į skirtingas teritorijas. Jei įmonės veikla yra išsklaidyta į skirtingas teritorijas, ši politika bus sėkminga.

8. Poveikis aplinkai:

Dauguma iki šiol nagrinėjamų decentralizacijos mastą lemiančių veiksnių yra susiję su organizacija. Be to, yra daug kitų išorinių veiksnių, kurie dar turi įtakos decentralizacijos laipsniui, pvz., Vyriausybės kontrolei, mokesčių politikai ir nacionalinei sąjungai.

Pavyzdžiui, jei kainas reguliuoja Vyriausybė, pardavimų vadybininkui negali būti suteikta reali laisvė juos nustatyti. Atsižvelgiant į didelį įmonių pajamų mokesčio tarifą, apmokestinimo poveikis dažnai yra politikos lemiamas veiksnys, užgožantis tradicinius verslo aspektus, pvz., Gamyklos plėtrą, rinkodaros politiką ir ekonomines operacijas. Panašiai ir nacionalinių sąjungų augimas praeityje turėjo centralizuotą įtaką verslui.