Darbo mėginių ėmimas: darbo atrankos apibrėžimas, teorijos ir pasitikėjimo lygis

Darbo mėginių ėmimas: darbo atrankos apibrėžtis, teorija ir pasitikėjimo lygis!

Apibrėžimas:

„Darbo mėginių ėmimas yra metodas, kai atsitiktiniais laiko intervalais arba mašinų, darbuotojų ar procesų / operacijų metu atliekama daugybė momentinių stebėjimų. Kiekvienas stebėjimas užfiksuoja tai, kas vyksta tuo momentu, ir tam tikros veiklos ar vėlavimo / tuščiosios eigos stebimų įrašų procentinė dalis yra laiko, per kurį ši veikla ar vėlavimas / stabdymas įvyksta, procentinė dalis.

Darbo mėginių ėmimas turi ilgą ir įspūdingą paraiškų sąrašą, tačiau visi jie priskiriami vienai iš šių trijų kategorijų:

i) Darbo mėginių ėmimas gali būti naudojamas kaip darbo ir tuščiosios eigos laiko santykio tyrimas.

(ii) Jis gali būti naudojamas kaip veiklos rezultatų atrankos tyrimas, kuriame vertinamas darbo laikas ir darbo laikas, ir parengiamas veiklos rodiklis.

(iii) Jis gali būti naudojamas kaip darbo matavimo metodas.

Darbo atrankos teorija:

Jame teigiama, kad stebėjimų, užregistruotų operacijoje / procese bet kurioje valstybėje, procentinė dalis yra patikimas apskaičiavimas procentais, kada operacija / procesas yra toje valstybėje, jeigu „atsitiktinai imamasi pakankamai stebėjimų“.

Pažymėtina, kad čia ypač reikėtų atkreipti dėmesį į žodžius „atsitiktinis“ ir „pakankamas stebėjimų skaičius“. Šioje technikoje gali įvykti tam tikra klaida, tačiau klaidų dydis paprastai mažėja, kai padidėja mėginių skaičius.

Darbo mėginių ėmimas yra mėginių ėmimo metodas ir priklauso nuo tikimybės įstatymų. Iš didelių gyventojų atsitiktinai paimtas mėginys yra geras gyventojų pasiskirstymo įvertinimas. Kad būtų aiškiau, apsvarstykime šį pavyzdį.

Darbuotojas, dirbdamas per pamainą, atlieka jam pavestą darbą arba vieną ar kitą priežastį nenaudoja. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kad iš viso 50 stebėjimų buvo 45 darbo stebėjimai ir penkios tuščiosios eigos stebėjimai.

Darbuotojo valstybė

Pastabų skaičius

Darbas

Laukimo režimas

45

5

Šioje lentelėje nurodomas darbo laikas ir neveikimo laikas.

Šiame pavyzdyje neveikos laiko procentas būtų 5/50 x 100 = 10%

Darbo laikas būtų 45/50 x 100 = 90%

Šis tyrimas skirtas vienam darbuotojui per 8 valandas per parą ir nurodo, kad operatorius 10% arba 48 minučių neveikė 8 valandų (480 min.) Pamainomis, tuo pačiu metu dirbdamas 90% arba 432 minutes per vieną pamainą.

Pasitikėjimo lygiai:

Darbo mėginių ėmimo metodu gauti rezultatai labai skiriasi nuo rezultatų, kurie faktiškai pasiekiami nuolat registruojant laiką. Rezultato tikslumas priklauso nuo skaičiaus ar stebėjimo lygio ir pasitikėjimo lygio ribų, nes naudojama mėginių ėmimo procedūra apima tam tikrą klaidų laipsnį. Todėl svarbu nuspręsti, kokio lygio pasitikėjimas yra pageidaujamas, galutiniai „Darbo mėginių ėmimo“ rezultatai.

Atliekant tyrimą, jei žymiai padidiname stebėjimų skaičių ir kiekviename stebėjime tada yra daug veiklos, mes galime gauti lygesnę kreivę, vadinamą normaliu pasiskirstymo kreiviu, kaip parodyta 7.1 pav.

Dažniausias pasitikėjimo lygis yra 95%. Plotas po kreive 2 sigma arba du standartiniai nuokrypiai yra 95, 45%, kuris yra suapvalintas, reiškia 95% Tai rodo, kad tikimybė yra 95% laiko, kai atsitiktiniai, stebėjimai bus teisingi, arba reiškia faktą ir 5% laiko klaidinga ar ne. Daugeliu atvejų 5% tikslumas laikomas patenkinamu. Tai paprastai vadinama procentine standartine paklaida.

Mėginio dydžio nustatymas. Norint gauti pageidaujamą tikslumo lygį, analitikas turi imtis pakankamai stebėjimų. Siekiant gauti reikiamą stebėjimo skaičių, norint pasiekti norimą tikslumą, galima naudoti šią formulę:

Klaidos riba = Sp

Kai x = 1, 2 arba 3, kai patikimumo lygis yra 68%, 95% ir 99%, arba vienas sigma, du sigmos trys sigmos pasitikėjimo lygiai.

S = norimas santykinis tikslumas.

P = veiklos ar vėlavimo procentinė dalis, išreikšta dešimtainiu skaičiumi, pvz., 10% = 0, 10

N = mėginio dydis arba bendras atsitiktinių stebėjimų skaičius.