Kokios yra skirtingos darbo rinkų charakteristikos?

Skirtingos darbo rinkų charakteristikos yra šios:

Prekių rinka reiškia fizinę vietą, kurioje tam tikros prekės pirkėjai ir pardavėjai susirenka dalyvauti sandoriuose, o darbo rinka yra laikoma procesu, kuriuo tam tikros rūšies darbo pasiūla ir tokio tipo darbo poreikiai yra subalansuoti. abstrakcija.

Image Courtesy: labourmarketframeworkyukon.com/system/pics/casino.JPG

Antra, skirtingai nei prekių rinka, pardavėjo ir pirkėjo santykiai darbo rinkoje nėra laikini ir tokie asmeniniai veiksniai, kurie gali būti ignoruojami prekių rinkoje, tampa svarbūs darbo rinkoje.

Trečia, skirtingai nei biržos prekių rinka, darbo rinkoje trūksta tobulo judumo, dėl kurio darbo užmokesčio tarifai yra skirtingi to paties tipo darbams, ir nerandame normalios darbo užmokesčio normos, kuriai paprastai būdinga rinkos norma. Kitaip tariant, darbo rinka iš esmės yra netobula rinka.

Ketvirta, darbo užmokesčio nustatymas yra esminė darbo rinkos ypatybė, kai (nesant profesinių sąjungų) darbo pirkėjas paprastai nustato kainą, bet prekių rinkoje paprastai tai nustato pardavėjas.

Darbo rinkoje nustatyta kaina paprastai nustatoma tam tikrą laiką. Darbdaviai nenori, kad darbo užmokesčio normos svyruotų, atsižvelgiant į kiekvieną paklausos ir pasiūlos sąlygų pasikeitimą.

Penkta, darbo rinka yra daug sudėtingesnė nei prekių rinka. Nesvarbu, ar parduodama bulvė Kalkutoje, ar Bombejuje.

Bet tai nėra tiesa žmogui. Nepriklausomai nuo to, koks asmuo yra užsiėmimas ar piniginis atlygis, kiekvienas žmogus mano, kad jis turi teisę į padorų elgesį ir kad turi būti gerbiamas jo asmens orumas.

Šeštoji esminė besiplečiančios ekonomikos darbo rinkos ypatybė yra ta, kad didžioji dauguma asmenų yra darbuotojai, o santykinai mažos mažumos veikia kaip įdarbinantys asmenys arba įdarbinančių vienetų vadovai. Kadangi didžioji dauguma dirba, jie domisi trumpalaikiais darbo užmokesčio lygiais, darbo valandomis ir darbo sąlygomis.

Dėl industrializacijos vidutinis įdarbinantis vienetas tapo didesnis, jo derybinė galia plečiasi, tuo pačiu metu sumažėjo individualaus darbuotojo derybinė galia ir tapo beveik beprasmiška visais praktiniais tikslais.

Todėl individualus darbuotojas praranda jam gana paprastų veiksnių, pvz., Darbo užmokesčio, darbo valandų ir tt, nustatymo kontrolę. Taigi industrializacija lemia skirtingas pirkėjų ir pardavėjų derybinės galios darbo rinkose tendencijas.

Galiausiai kitas darbo rinkų vystymasis, iš dalies priskirtinas industrializacijai, buvo tas, kurį prof. Kerr vadino „Balkanizacija“ (ty izoliacijos laipsniu). Jame kalbama apie institucinių taisyklių kūrimą darbo rinkose.

Institucinės taisyklės, pvz., Profesinių sąjungų narystės ir darbo stažo taisyklės, paprastai turi tam tikrą neapibrėžtą poveikį darbo rinkoms, pavyzdžiui, darbo jėgos judumo sulėtėjimas ir kliūčių tarp konkuruojančių grupių darbo rinkose stiprinimas.

Bendras „balkanizacijos“ poveikis yra prisidėti prie didėjančių konkurencijos trūkumų darbo rinkose.

Pažymėtina, kad darbo rinka atrodo labiau tinkama visiško užimtumo laikotarpiu nei depresijos laikotarpiu.

Taip yra todėl, kad visiško užimtumo laikotarpiu daugiau darbo vietų yra atviros, nei yra plačiai paplitusio nedarbo laikotarpiu. Tai paaiškina darbo užmokesčio skirtumų susiaurėjimą visiško užimtumo laikotarpiu.

Naujausi JAV atlikti empiriniai tyrimai rodo, kad nesant kolektyvinių derybų darbdaviai ir toliau neribotą laiką mokės skirtingus tarifus už tą patį darbo lygį toje pačioje vietovėje griežtai palyginamomis sąlygomis.

Taigi darbo rinkai nėra būdinga tobula konkurencija. Nėra darbo užmokesčio, kuris normalizuotų rinką.

Darbo rinkai būdingas stabilumas ir sklandumo trūkumas bei panašių darbo vietų tarifų įvairovė. Konkrečio darbdavio siūlomo darbo kainos padidėjimas nesukelia kitų įmonių darbuotojų, gaunančių mažiau darbo užmokesčio, palikti savo darbą ir eiti į aukšto atlyginimo darbdavį.

Pastebėjome, kad darbo rinka gali būti laikoma konkrečia geografine teritorija. Tačiau nėra lengva apibrėžti darbo rinkų ribas.

Kai kurių darbuotojų darbo rinka yra nacionalinė (net tarptautinė), o kai kurių darbuotojų judumas yra labai ribotas. Rinkos mastas iš dalies priklauso nuo darbuotojo išsilavinimo ir įgūdžių.

Labai apmokyti specialistai, pavyzdžiui, inžinieriai ir gydytojai, gali rasti tinkamą darbą daugelyje skirtingų vietovių. Tokie darbuotojai greičiausiai pereis prie kito darbo, kuris geriau moka.

Darbuotojams, neturintiems specialių kvalifikacijos specialistų, nekvalifikuotų darbuotojų ir tt, sunku įsidarbinti įvairiose srityse. Tikėtina, kad jų darbo rinkų ribos apsiribos tik vietos teritorija.

Amžius taip pat yra svarbus darbo jėgos judumo veiksnys. Apskritai, jauni darbuotojai linkę būti mobilesni nei jų vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje.