Savybės požiūris į lyderystę: jos kritika - paaiškinta!

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie bruožų požiūrį į vadovavimą ir jo kritiką.

Įtraukti bruožų metodą:

Šis bruožas yra ankstyviausia vadovavimo samprata ir buvo populiarus tarp 1930 ir 1950 metų. Pagal šią teoriją yra tam tikrų asmeninių savybių ir bruožų, kurie yra labai svarbūs sėkmingam lyderiui. Savo teorijos šalininkai mano, kad asmenys, kurie yra lyderiai, yra psichologiškai geriau pritaikyti, kad galėtų parodyti geresnį sprendimą ir įsitraukti į socialinę veiklą.

Jie ieško daugiau informacijos, teikia daugiau informacijos ir vadovauja vertinant ar apibendrinant situaciją. Dauguma bruožų teorijų tiki, kad vadovavimo bruožai yra paveldimi arba gimę, o mokymosi būdu jie negali būti įgyti.

Daugelis mokslininkų išreiškė savo nuomonę apie tai, kokios rūšies savybės yra būtinos veiksmingam vadovavimui. Henry Fayol šias savybes padalijo į fizinę, protinę, moralinę, švietimo, techninę ir patirtį. Čarlzas Bridas išnagrinėjo dvidešimt sąrašų, kurie buvo priskirti lyderiams daugelyje apklausų, ir nustatė, kad nė vienas iš bruožų nebuvo rodomas visuose sąrašuose. Lyderiai buvo klasifikuojami pagal įvairius bruožus, pradedant nuo tvarkingumo iki bajorų. Įvairių mokslinių tyrimų apžvalgą pateikė Ralph M. Stogdill.

Pasak jo, įvairios savybių teorijos pasiūlė šiuos bruožus sėkmingame lyderyje:

i) Fiziniai ir konstituciniai veiksniai

ii) žvalgyba

(iii) pasitikėjimas savimi

iv) Socialumas

v) Ar galia (iniciatyva, atkaklumas, ambicijos)

vi) dominavimas

(vii) Surgencija (kalbinis, linksmas, entuziazmas, budrumas, originalumas, išraiškingumas)

Vėlesniame tyrime Gliseli rado šias su lyderystės sėkme susijusias savybes:

i) Priežiūra

ii) Pasiekimo inaktyvavimas

(iii) Savęs aktualizavimas

iv) žvalgyba

v) Savęs užtikrinimas

vi) ryžtingumas

Sėkmingo lyderio linijų tyrimas atskleidžia, kad daugelis iš jų turi šiuos svarbius bruožus:

1. Žvalgyba:

Šis bruožas laikomas svarbiausiu bruožu. Lyderiai paprastai turi aukštesnį intelektą nei jų pasekėjų vidurkis. Žvalgyba - tai natūrali žmogaus kokybė, nes ji tiesiogiai susijusi su smegenimis. Kadangi žmonės yra gimę su savo smegenimis, paprastai yra nustatyta, kad „lyderiai gimsta ir nėra padaryti“.

Žvalgyba reiškia gebėjimą mąstyti moksliškai, tiksliai analizuoti ir aiškiai bei tiksliai interpretuoti jiems kylančias problemas. Nors tai yra natūrali kokybė, psichologai teigia, kad intelektas gali būti pagerintas naudojant tinkamas mokymo programas.

2. Fiziologiniai veiksniai:

Asmens fizinės savybės lemia jo asmenybę, kuri savo ruožtu yra svarbus veiksnys, lemiantis vadovavimo sėkmę. Asmens aukštis, svoris, kūno struktūra, sveikata ir išvaizda turi labai didelę įtaką lyderystės asmenybei ir sėkmei.

3. Emocinis stabilumas:

Kad lyderis būtų sėkmingas, jis turi turėti aukštą emocinio stabilumo lygį. Jis turi būti nuoseklus savo veiksmuose, neturėtų būti šališkas ir turėtų žinoti, kaip kontroliuoti pyktį. Jis turi būti gerai sureguliuotas ir pasitikintis savimi, kuris mano, kad jis gali sėkmingai tvarkyti daugumą situacijų.

4. Intensyvus vidinis motyvacinis diskas:

Sėkmingi lyderiai paprastai turi labai intensyvius vidinius motyvus. Jie turi vidinį norą visą laiką atlikti kažką. Jis ne tik turėtų būti motyvuotas, bet ir turi turėti reikiamą kokybę, kad motyvuotų kitus. Jis taip pat turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį skatindamas savo pasekėjų vidinius variklius.

5. Žmogaus santykiai:

Lyderio sėkmė priklauso nuo žmonių bendradarbiavimo. Štai kodėl sėkmingas lyderis turi turėti žmogiškųjų santykių požiūrį. Jis visada turėtų stengtis plėtoti socialinį supratimą su kitais žmonėmis. Jis turėtų turėti intymias žinias apie žmones ir tarpasmeninius santykius. Lyderiui labai svarbu žinoti, kaip žmonės reaguoja į skirtingas situacijas.

6. Vizija ir prognozavimas:

Sėkmingas lyderis turėtų sugebėti pažvelgti į ateitį ir vizualizuoti tendencijas bei parengti savo politiką ir programas, numatančias logines programas.

7. Empatija:

Empatija yra asmens sugebėjimas stebėti dalykus ar situacijas kitų atžvilgiu. Empatija yra svarbus sėkmingo vadovavimo aspektas. Veiksmingas lyderis turėtų žinoti, kaip kitas žmogus galvoja, kaip jis daro, nors jis nebūtinai sutinka su juo. Remdamasis empatija, jis gali numatyti ir suprasti žmonių elgesį, bet turi suprasti kitų žmonių teises, įsitikinimus, vertybes ir jausmus.

8. Sąžiningumas ir objektyvumas:

Geras lyderis savo santykiuose su savo pavaldiniais turi parodyti teisingumą ir objektyvumą. Jis neturėtų būti šališkas ir jis neturėtų leisti, kad jis taptų emociškai įtrauktas tiek, kiek sunku objektyviai diagnozuoti ir įgyvendinti reikiamus veiksmus.

9. Techniniai įgūdžiai:

Planavimas, organizavimas, delegavimas, analizė, patarimų ieškojimas, sprendimų priėmimas, kontroliavimas ir laimėjimas yra techninė vadovavimo kompetencija. Lyderis gali laimėti savo pavaldinių paramą savo techniniais įgūdžiais.

10. Atviras protas ir prisitaikymas:

Lankstumas arba atviras požiūris yra kokybė, dėl kurios lyderis taps labiau susietas su grupe. Jis neturėtų būti kritiškas kitiems. Jis turi prisitaikyti prie kitų žmonių požiūrio ir turėtų būti pasirengęs pakeisti jo sprendimą.

11. Komunikacijos menas:

Kad lyderis būtų sėkmingas, jis turi žinoti, kaip veiksmingai bendrauti. Geri bendravimo įgūdžiai gali būti naudojami įtikinamiems, informatyviems ir skatinamiesiems tikslams. Sėkmingas lyderis paprastai yra ekstravertas ir savimi pasitikintis asmuo.

12. Socialiniai įgūdžiai:

Socialiniai įgūdžiai atlieka labai svarbų vaidmenį sėkmingai vadovaujant. Lyderis turėtų žinoti savo pavaldinių pliusus ir minusus. Jis turėtų turėti galimybę dirbti su savo žmonėmis taip, kad laimėtų jų pasitikėjimą ir lojalumą. Sėkmingas lyderis yra tas, su kuriuo žmonės mielai bendradarbiauja, o ne spaudžia.

Pirmiau minėtas savybių sąrašas yra tik įtaigus ir ne išsamus. Asmuo negali turėti daugumos pirmiau minėtų savybių ir vis dar gali būti veiksmingas lyderis. Lyderystė yra toks sudėtingas dalykas, kad jis negali būti aiškiai identifikuojamas pateikiant svarbių atributų sąrašą.

Kritikos dėl bruožų metodo:

Nors tai labai paprasta, tačiau ši teorija nesukuria aiškių rezultatų. „Jenning“ padarė išvadą, kad „penkiasdešimt metų studijų nepavyko sukurti vienos asmenybės sekos ar savybių, kurios galėtų būti naudojamos lyderiams ir ne lyderiams diskriminuoti“.

Trumpai tariant, ši teorija buvo kritikuojama dėl šių priežasčių:

1. Įvairūs tyrimai įrodo, kad savybių teorija negali būti tinkama visoms aplinkybėms.

2. Savybių sąrašas nėra vienodas ir skirtingi autoriai pateikė skirtingus bruožų sąrašus.

3. Joje neatsižvelgiama į kitų veiksnių įtaką vadovavimui.

4. Teorija neparodo skirtingų požymių lyginamosios svarbos.

5. Buvo daug žmonių, kurie buvo išskirtiniai verslo lyderiai, nors jie buvo humoro, siaurų, neteisingų ir autoritarinių. Taip pat buvo daug žmonių, kurie nebuvo geri lyderiai, nors jie turėjo aukščiau nurodytus bruožus.

6. Nėra jokių įrodymų apie įvairių bruožų laipsnį, nes žmonės turi skirtingų laipsnių skirtingus požymius.

7. Nėra jokių aiškių bandymų, kad būtų galima išmatuoti šiuos bruožus, todėl negalima daryti jokių išvadų.

Tačiau ši teorija numato, kad lyderiai turėtų turėti tam tikrų asmeninių savybių. Kai kurios iš šių savybių yra įgimtos; kiti gali būti sukurti vadovybei per tinkamas mokymo programas.