3 geriausios kaimo plėtros programos - paaiškinta!

3 geriausios kaimo plėtros programos!

(1) „Firka“ plėtros schema (1947):

Nepriklausomybės pasiekimo išvakarėse buvusi Madros valstybė pradėjo naują kaimo plėtros sistemą, vadinamą „Firka“ plėtros schema. Tai įkvėpė Gandhijio ideologija. Sistema pabrėžė puikų įvairių valstybės departamentų, dirbančių kaimo plėtros srityje, koordinavimą.

Tokie padaliniai buvo žemės ūkis, pramonė, drėkinimas ir veterinarija. „Pagal Firka plėtros planą penki pagrindiniai veiklos centrai buvo žemės ūkis, kaimo pramonė, sanitarija, sveikata ir būstas, švietimas ir kaimo socialinė bei kultūrinė veikla.“ Kaimo vandens tiekimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms buvo teikiama pirmenybė prieš kitus kaimo plėtros aspektus.

Schema buvo įvertinta 1952 m. Nustatyta, kad kai kurių trūkumų ji buvo sėkminga. Tačiau, kai bendruomenės plėtros projektai buvo pradėti 1952 m., Į ją buvo sujungta „Firka“ schema. „Firka“ patirtis buvo labai naudinga vykdant bendruomenės plėtros projektus.

(2) „Nilokheri“ projektas (1947):

Nilokheri yra Pandžabo Karnal rajone (dabar Haryanoje). Projektas „Nilokheri“ buvo pradėtas siekiant išspręsti pabėgėlius, kurie per nepriklausomybę įvykusių riaušių metu persikėlė į Pandžabą. Projektą inicijavo tuometinis SK Dey, Bendrijos plėtros ministras.

Pradinis Nilokheri planas turėjo turėti 5000 žmonių miestelį ir susieti ją su kaimais, kuriuose gyvena apie 25 000 gyventojų. Buvo svarstoma, kad Nilokheri miestas turėtų medicinos pagalbos, visuomenės sveikatos ir sanitarijos centrą. Taip pat buvo numatyta vidurinio ugdymo, techninio ir profesinio mokymo, sodininkystės, naminių paukščių, kiaulių, žuvininkystės, avių veisimo ir kitų gyvulininkystės ūkių.

Projektas turėjo pakeisti kaimus pagal plėtros schemą. Buvo planuojama apgyvendinti stovyklose gyvenančius pabėgėlius. Tačiau miesto ir kaimo vietovių schema negalėjo įvykti, nes reabilitacijos ministerija buvo sutelkta tik su perkeltais asmenimis, kurie galėjo įsikurti naujuose miestuose, o kaimuose jau buvo seni gyventojai.

Kartu su techniniu ir profesiniu mokymu buvo pradėti darbo centrai visuose buvusių institucijų dėstomuose amatuose. Gamybos branduolys buvo audimo kaliko spausdinimas, muilo gamyba, skalbykla, kepykla, skarda, kalvystė, bendroji mechanika, oda ir daugybė kitų amatų ir amatų.

„Nilokheri“ projektas buvo kitoks nei bet kuris kitas kaimo plėtros projektas. Jo tikslas buvo pabėgėlių reabilitacija planuotame gyvenvietėje, kur jie galėjo gauti viską, kas reikalinga miestui ar kaimui. Kaimyninių kaimų grupes taip pat planuojama pritvirtinti prie Nilokherio miesto. Tačiau tai nebuvo galima padaryti, nes kaimai jau buvo įsitvirtinę ir jų poreikiai buvo įvykdyti.

Projektas nebuvo oficialus ne pareigūnų vaidmuo. SK Dey, kuris iš esmės buvo inžinierius, daug dėmesio skyrė kaimo socialiniams ir kultūriniams aspektams. Nepaisant šio silpnumo, Nilokheri buvo puikus užsiėmimas miesto planavime. Būtų verta pasakyti, kad Indijos kaimai niekada nerandami planuojamose gyvenvietėse.

(3) Etawah projektas (1948 m.):

Projektą sukūrė Albertas Mayeris, kuris buvo Amerikos miesto planuotojas ir liko Indijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Projektas prasidėjo Mahewoje, Uta-Pradeso Etawah rajone, 1948 m., Siekiant plėtoti kaimus žemės ūkio, bendradarbiavimo ir visuomenės sveikatos srityse.

Etawah rajonas buvo suskirstytas į keletą blokų, kurių kiekviename kvartale buvo 64 kaimai su 70 000 gyventojų. Kaimo plėtros programos apėmė žemės, žemės ūkio praktikos, švietimo įstaigų ir sanitarinių sąlygų gerinimą kaimuose; vietiniai kooperatyvai ir panchayats turėjo skleisti žinią apie vystymąsi.

Etawah projektas buvo Bendrijos plėtros projekto (CDP), kuris vėliau prasidėjo 1952 m., Pirmtakas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad projektą prižiūrėjo ekspertai įvairiose kaimo gyvenimo srityse.

Tikimasi, kad projekto personalas teiks ekspertų rekomendacijas, tačiau žmonės turėjo atlikti projektą. Tačiau žmonėms nebuvo suteikta jokia finansinė pagalba. Projektas priklausė jiems ir todėl turėjo ją paleisti.

Kitas projekto ypatumas buvo tas, kad jis akcentavo žemės ūkį, kooperatyvus, sveikatą ir sanitariją bei švietimą. Toks požiūris į kaimo plėtrą aiškiai parodo du dalykus: kaimų plėtra yra svarbiausias prioritetas, o žemės ūkis, kooperatyvai ir švietimas - tai pagrindinės sritys, kuriose jokios plėtros pastangos negali leisti pamiršti.