Klausimynas Duomenų rinkimo metodas: privalumai ir trūkumai

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie duomenų rinkimo metodo privalumus ir trūkumus.

Klausimyno privalumai:

(1) Ekonomiškas:

Tai ekonomiškas būdas kaupti informaciją. Tai ekonomiškas tiek siuntėjui, tiek respondentui laiku, pastangomis ir kainomis. Tyrimo su klausimyno metodu išlaidos yra labai mažos. Anketoje tyrėjas turi išleisti tik popieriaus spausdinimui ir pašto išlaidoms. Nereikia aplankyti kiekvieno respondento asmeniškai. Taigi tyrimui atlikti nereikia didelių išlaidų.

(2) Platus aprėptis:

Tikriausiai geriausias būdas rinkti informaciją, lyginant su kitais metodais, pavyzdžiui, interviu ar stebėjimu, kai mėginių populiacija pasiskirsto didelėje teritorijoje. Tai leidžia visoje šalyje arba net tarptautiniu mastu.

Klausimynas leidžia susisiekti su daugeliu žmonių, kurie kitaip negalėtų pasiekti. Jis gali apimti didelę grupę tuo pačiu metu. „Goode“ ir „Hatt“ teigia, kad kai tyrėjas turi apimti respondentų grupę, kuri yra plačiai išsklaidyta, melas gali naudoti klausimyną, kad sumažintų išlaidas.

Pavyzdžiui, jei tyrėjas nori apklausti Amerikos sociologijos draugijos narystę, pokalbio išlaidos būtų pernelyg didelės tiek pinigų, tiek laiko atžvilgiu. Gali būti nepakankamai laiko atlikti reikiamą interviu.

Tačiau klausimynai gali būti platinami visiems tiems nariams, ir iš jų galėtų būti renkama informacija. Tai gali padaryti tik vienas tyrėjas, be didelių fondų, reikalaujančių samdyti interviu darbuotojus interviu.

(3) Greitis:

Atsakymai gali būti gauti labai greitai klausimyno metodu. Šiuo atveju nereikia asmeniškai aplankyti respondento arba tęsti studiją ilgą laiką. „Thor“, palyginti su kitais metodais, siunčiamas klausimynas yra greičiausias būdas.

(4) Tinka specialios rūšies atsakymui:

Informaciją apie tam tikrus asmeninius, slaptus dalykus galima geriausiai gauti taikant klausimyno metodą. Pavyzdžiui, informacija apie lytinius santykius, santuokinius santykius, slaptus troškimus ir kt. Gali būti lengvai pasiekiama „išlaikant anonimiškų respondentų vardus.

(5) Pakartotinė informacija:

Palyginti su kitais metodais, tokiais kaip tvarkaraštis, interviu ar stebėjimas, klausimyno metodas laikomas naudingesniu ir pigesniu, kai pakartotinė informacija turi būti renkama reguliariai.

(6) Lengvesnis būdas:

Klausimynas yra palyginti paprastesnis būdas planuoti, konstruoti ir administruoti. Tam nereikia daug techninių įgūdžių ar žinių.

(7) Mažesnis spaudimas respondentams:

Jis daro mažesnį spaudimą respondentams dėl neatidėliotino atsako. Jis gali jam atsakyti savo laisvalaikiu, o pokalbis ar stebėjimas reikalauja specialaus laiko ir situacijos fiksavimo,

(8) Vienodumas:

Tai padeda sutelkti respondento dėmesį į visus svarbius dalykus. Vadovaujantis rašytine forma, standartizuotos atsakymų užrašymo instrukcijos užtikrina tam tikrą vienodumą. Klausimynas neleidžia daug skirtumų.

(9) Naudinga preliminari priemonė:

Klausimynas gali būti naudojamas kaip išankstinė priemonė atlikti gilesnį tyrimą vėliau bet kuriuo kitu būdu.

(10) Didesnis galiojimas:

Klausimynas turi keletą unikalių privalumų, susijusių su informacijos galiojimu. Tokiuose metoduose, kaip interviu ir stebėjimas, atsakymų patikimumas priklauso nuo to, kaip tyrėjas juos įrašė. Čia jie gali pateikti nešališką ar pažeistą informaciją. Tačiau, taikant klausimyno metodą, dalykų atsakymai pateikiami jų kalba ir versija. Todėl mokslininkas negali jo neteisingai interpretuoti.

(11) Anonimiškumas:

Klausimynas užtikrina anonimiškumą savo respondentams. Respondentai turi didesnį pasitikėjimą tuo, kad niekas jų nenustatys, kad pateiktų tam tikrą nuomonę ar nuomonę. Jie jaučiasi patogesni ir laisvesni išreikšti savo požiūrį į šį metodą.

(12) Lankstiausia duomenų rinkimo priemonė:

Klausimynas, be abejo, yra pats lankstiausias įrankis rinkti tiek kiekybinę, tiek kokybinę informaciją.

Klausimyno trūkumai:

(1) Ribotas atsakymas:

Vienas iš svarbiausių klausimyno apribojimų yra tas, kad jis gali būti taikomas tik tiems respondentams, kurie turi didelį išsilavinimą. Jis negali būti naudojamas nei neraštingiems, nei pusiau raštingiems asmenims.

Klausimynas gana dažnai neatitinka labai užimamų ir užimamų asmenų tarp respondentų, tingų ir abejingų asmenų, respondentų, kuriems reikia daug nuslėpti apie save, lengvai besirengiančių ir pasitraukiančių tarp respondentų, asmenų, asmenų. kurie turi nepagrįstą panieką moksliniams tyrimams ir reformoms bei asmenis, kurie be reikalo abejoja mokslo darbuotojo ketinimais, nuoširdumu, atsidavimu ir įsipareigojimu.

Tai yra žmonės, kurie sudaro labai svarbų respondentų segmentą, kuris bus įtrauktas į duomenų rinkimą, tačiau jie gali būti retai sugauti. Taigi klausimynai vargu ar yra tinkami didesniam šio tipo gyventojų skaičiui.

(2) Asmeninio kontakto trūkumas:

Kaip ir klausimyno atveju, tyrėjas nedirba į lauką, jis negali sukurti tinkamų asmeninių santykių su respondentais. Jei respondentas nesupranta kai kurių techninių terminų arba jis turi abejonių, niekas negali paaiškinti šių techninių terminų ar abejonių.

Nors tyrėjas stengiasi kuo geriau padaryti anketą paprastu, tiksliu ir patogiu, klausimyno tikslas ir tikslas gali būti geriau paaiškinti asmeniškai nei bet kokiomis kitomis priemonėmis. Be tinkamo asmeninio kontakto labai sunku motyvuoti respondentą užpildyti klausimyną.

(3) Prastas atsakymas:

Jei siunčiami klausimyno metodai, grąžos dalis paprastai yra maža. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos grąžai, yra: klausimyno išdėstymas, jo dydis, tyrimus atliekanti organizacija, apeliacinio skundo pobūdis, tyrimui pasirinktų respondentų rūšis, skatinimas reaguoti ir kt.

(4) nepatikimumas:

Remiantis klausimynu surinkta informacija negali būti laikoma labai patikima ar tinkama. Jei subjektas neteisingai interpretuoja klausimą arba pateikia neišsamią arba neribotą atsaką, galima labai mažai susieti tokį atsakymą. Priešingai, pokalbio metu visada galima perskaičiuoti klausimus tolesniam paaiškinimui.

Klausimai gali būti pakartoti tinkamai, jei to reikia. Tačiau klausimyno metodu nėra galimybės pakartoti klausimus, juos paaiškinti ar paaiškinti abejones dėl konkretaus atsako. Todėl jame atsakovo atsakymo pagrįstumas vargu ar gali būti nagrinėjamas.

Čia tyrėjas negali stebėti respondentų gestų ir išraiškų. Jis negali patikrinti neatitikimų ar klaidingų pateiktų atsakymų. Taigi klausimyno metodu atsakymų patikimumas yra labai mažas.

(5) Netinkamas:

Nežinomas respondento rašymas kartais kelia daug sunkumų tyrėjui suprasti atsakymus. Kartais respondentai ištrina ir perrašo per daug. Tai sukelia daug sunkumų skaitydami atsakymus.

(6) Neužbaigti įrašai:

Dažnai dauguma respondentų užpildo klausimyno formą labai prastai. Kartais jie iš viso palieka daug klausimų arba užpildo taip, kad tyrėjui labai sunku sekti šiuos atsakymus. Be to, gali kilti kalbos problema, santrumpų vartojimas ir dviprasmiški terminai ir kt. Visa tai sudaro klausimyną neišsamiai.

(7) Manipuliuojamų įrašų galimybė:

Interviu atveju tyrėjas tiesiogiai sąveikauja su respondentais asmeniškai ir intensyviai susiduriant su situacija. Jis gali vertinti respondentą, jo požiūrį, tyrimo temos supratimą ir, jei reikia, paklausti keleto kryžminių klausimų, kad ištaisytų įvairias klaidas.

Taigi paprastai atsakovas negali manipuliuoti savo atsakymu. Tačiau klausimynuose labai sunku nustatyti respondentų klaidas. Čia tyrėjas neturi jokios galimybės patikrinti informacijos pagrįstumą ir patikimumą. Nesant tyrėjo, respondentai gali pateikti manipuliuojančią informaciją.

(8) Nenaudingas gelmių studijose:

Anketų metodu tyrėjas negali atlikti intensyvaus ar išsamaus respondentų jausmų, reakcijų ir jausmų tyrimo. Visa tai reikalauja sveikos mokslininko sąveikos su respondentais. Tačiau klausimyno metodu tyrėjas šioje srityje nedalyvauja, todėl nieko negalima padaryti, kad būtų užmegztas ryšys su respondentu. Dėl to, kad trūksta sąveikos su respondentu, tyrėjas negali eiti į respondento gyvenimo detales. Taigi, taikant klausimyno metodą, negalima atlikti išsamaus tyrimo.

(9) Netinkamo atstovavimo skyriaus atsakymas:

Respondentai, kurie grįžta į anketas, negali sudaryti reprezentatyvios visos grupės dalies. Tik paprasta atsakinga, tyrinėjanti arba klausimu pasisakanti šalis gali norėti atsakyti. Kai kurie svarbūs grupės skyriai gali visiškai tylėti. Tai apsunkina galutines išvadas ir išvadas.

(10) „Rapport“ trūkumas su Tema :

Yra daug žmonių, kurie nenorėtų pasidalinti jokia svarbia informacija, nebent ir kol jie bus sužavėti tyrėjo motyvais ir tyrėjo asmenybe. Anketoje nenumatyta galimybė tyrėjui užmegzti ryšį su tema ir tai negali pritraukti respondentui geresnio atsako.

(11) Netinka „Delicate“ problemoms:

Kai kurios mokslinių tyrimų sritys yra tokios subtilios, jautrios, sudėtingos ir konfidencialios, kad sunku juos suformuluoti. Neįmanoma raštiškai uždrausti tam tikrų jautrių klausimų.