„Versalio taikos trūkumas yra moralinis galiojimas“.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie „Versalio taikos trūkumą dėl moralinio galiojimo“.
Sutartis buvo pilna nestabilių kompromisų, atspindinčių daugiau materializmo nei idealizmas.
Kalbant apie teritorinius pokyčius ir nacionalinį apsisprendimą, buvo tam tikras pateisinimas. Tačiau kodėl, pavyzdžiui, ar ši priemonė būtų suteikta Šiaurės Šlėzvigo ir pietų Silezijos lenkų ir čekų danams, bet ne vokiečiams, tokiems kaip Sudetlandijai.
Image Courtesy: upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/5a/Big_four.jpg
Taip pat atsirado veidmainystė dėl Vokietijos kolonijų konfiskavimo. Wilsono pasisakyta priežastis pašalinti tokius regionus kaip SW Afrika ir Ruanda-Burundis iš įrodyta griežta Vokietijos valdžia, tačiau kai kurios valstybės, kurios jas gavo kaip įgaliojimus, vargu ar gali reikalauti pavyzdinių įrašų. „Versalio“ gyvenvietėje savaime nebuvo išminties, kad sunaikintų pačias Vokietijos egzistavimo priemones. Anglių ir geležies nuostatos buvo netinkamos ir pražūtingos. Pad ÷ tį dar labiau pablogino d ÷ l laivų statybos ir apsaugos tarifų nustatytų apribojimų Vokietijos prekybai.
Svarbiausia, kad 1919 m. Sąjungininkių svarstoma kompensacija buvo gerokai didesnė už Vokietijos mokėjimo priemones. Jos ginkluotųjų pajėgų ir ginklų bei šaudmenų mažinimas buvo kartaus tabletes, kurias Vokietija buvo priversta nuryti. Taigi pagal šią sutartį nugalėta Vokietija buvo priversta priimti savo kaltę. Todėl jai tapo nacionalinio garbės klausimas sukilimui ir kerštui tiems, kurie tai padarė, o vėliau Hitleris išnaudojo jį optimaliai.
Tikrasis Versalio sutarties ir kitų sutarčių trūkumas buvo tas, kad nebuvo imtasi priemonių spręsti problemas, kylančias dėl naujų valstybių sudarymo. Naujų valstybių sukūrimas nuniokotame žemyne sukūrė 1200 mylių naujų sienų, kurios sukėlė tarifų kliūtis ir rimtus ekonominius sunkumus, sumušė naujai įsteigtas tautybes. Tai buvo pagrindinė problema ir politinis nestabilumas, su kuriuo Europa susidūrė per ateinančius dvidešimt metų ir galiausiai baigėsi II pasauliniu karu.
Sutartis dar labiau pablogino klausimą. Svarbiausia priežastis buvo ta, kad sąjungininkų jėgos kovojo už savo pačių priemones, o ne turėdamos vizualinį ir futuristinį požiūrį. Bendras rezultatas neišvengiamai buvo tikslingumo triumfas prieš idealus, dėl to pablogėjo moralinis suvokimas.
