Dalys apie Charlesą Darviną

Charles Darwin, savo knygoje „Rūšių kilmė“, 1859 m. Dar kartą sustiprino kai kuriuos Malthuso požiūrius į gyventojus. Darvinas pripažino intelektinę skolą Malthui kurdamas savo gamtos atrankos teoriją. Nors pats Darvinas nedalyvavo diskusijose apie žmonių populiaciją, daugelis jo pasekėjų atgaivino Malthuso argumentus „Socialinės Darwinizmo“ ir „Eugenikos judėjimo“ atspalvyje.

Darvino idėjas apie „kovą už egzistavimą“, „galingiausiųjų išlikimą“ ir „natūralią atranką“ savo pasekėjus labai entuziazmu ėmėsi ir taikė socialinėms ir ekonominėms gyvenimo sferoms. Tai lėmė „socialinio darwinizmo“ kilimą, kuris paaiškino tam tikros klasės, rasės ar tautos dominavimą „natūralios atrankos“ ir „išlikimo“ požiūriu. Kita vertus, eugeninio judėjimo pasekėjai buvo susiję su skirtingų grupių vaisingumo lygiais.

Jų nuomone, vaisingumo lygis tarp tų, kurie, jų manymu, buvo aukštesnysis (daugiausia turtingos tautos), buvo gerokai mažesnis nei tarp vadinamųjų „biologiškai prastesnių“ išteklių (kurių nepastovus buvo vargšai). Dėl šio skirtumo laipsniškai mažėjo biologiškai pranašesnis žmogiškasis išteklius. Tai jiems reiškė bendrą gyventojų kokybės mažėjimą.

Kai kuriems eugenikams mažas vaisingumo lygis tarp vadinamųjų aukščiausios rūšies gyvūnų buvo sąmoningo bandymo riboti šeimos dydį rezultatas, o kitiems - biologinio blogėjimo įrodymas. Todėl kai kurie sunkūs eugenikai pasisakė už griežtesnes „žemesnės“ skaičiaus augimo kontrolės priemones, tuo pačiu metu teigdami, kad skatina auginti tarp vyresniųjų.

Eugenikos judėjimas išliko dominuojančia ideologija 1920 ir 1930 m. Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau 1940-aisiais eugenika pradėjo prarasti priėmimą, pirmiausia su mutacijos teorijos atradimu, o vėliau po Vokietijos holokausto Antrojo pasaulinio karo metu.

Tačiau viena iš natūralių pasekmių dėl skirtingo vaisingumo lygio paskatino mokslininkų susidomėjimą socialiniais ir ekonominiais bei kultūriniais veiksniais, kurie valdė vaisingumo mažėjimą išsivysčiusiose šalyse. Tai lėmė demografinio perėjimo teorijos plėtrą XX a. Pradžioje.