Ekonomikos augimo poreikis besivystančioje ekonomikoje

Ekonomikos augimo poreikis besivystančioje ekonomikoje!

Svarbus ekonomikos, ypač besivystančios ekonomikos, tikslas - pasiekti ekonomikos augimą, kad būtų padidintas žmonių gyvenimo lygis. Reikia ekonomikos augimo net ir šiandienos išsivysčiusiose šalyse, tačiau besivystančiose šalyse ekonominio augimo poreikis yra labai skubus, nes dėl didėjančio gamybos pajėgumo galima išspręsti skurdo ir nedarbo problemas.

Indijos penkerių metų planuose svarbiausias tikslas buvo siekti 5–8 proc. Metinio ekonomikos augimo įvairiuose penkerių metų planuose. Aštuntojo plano (1992–1997 m.) Tikslas buvo pasiekti 7 proc. Metinį ekonomikos augimo tempą, o iš tiesų buvo pasiektas 5, 6 proc. Metinis augimo tempas.

Per pirmuosius tris planuojamo vystymosi dešimtmečius (1951–80 m.) Buvo pasiektas vidutinis BNP augimas 3, 5 proc. Per metus, kuris buvo per mažas, atsižvelgiant į gyventojų metinį augimo tempą, kuris 1961–1981 m. Buvo apie 2, 1 proc.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius (1980–2000 m.) Praėjusio šimtmečio Indijos ekonomikos augimo tempas padidėjo iki 6 proc. BVP ir 4, 1 proc. Vienam gyventojui tenkančio BVP. iki maždaug 2 proc. per metus, siekiant gerokai padidinti žmonių gyvenimo lygį, devintojo penkerių metų plane (1997–2002 m.) ir dabar - 8 kartus per metus pasiekta 6, 5 ​​proc. cento metinis augimas yra dešimtojo plano (2002–2007 m.) tikslas.

Pažymėtina, kad penkiasdešimtajame ir šeštajame dešimtmetyje buvo manoma, jog ekonomikos augimo nauda būtų prastesnė, todėl spartus BVP augimas lems skurdo ir nedarbo panaikinimą. Tačiau septintojo dešimtmečio viduryje suprato, kad vien BVP augimo nepakako skurdui ir nedarbui pašalinti.

Todėl buvo priimta tiesioginio išpuolio prieš skurdą ir nedarbą politika. Šiuo tikslu buvo pradėtos tiesioginės nedidelių ir nedidelių ūkininkų bei žemės ūkio darbuotojų, dirbančių be žemės ūkio, užimtumo schemos.

Taigi tiek BVP padidėjimas, tiek pajamos vienam gyventojui nėra laikomi tinkamais ekonominio vystymosi rodikliais. Buvo teigiama, kad norint įvertinti ir įvertinti ekonomikos augimą, turėtų būti priimtas gyvenimo lygio gerinimo kriterijus, ty norint įvertinti ekonomikos augimą, turėtume pamatyti, ar visuomenės gyvenimo lygis didėja, ar ne.

Todėl šiandien daugiau dėmesio skiriama augimo sudėčiai ir teisingam augimo naudos pasiskirstymui tarp šalies gyventojų. Galutiniai tikslai yra skurdo ir nedarbo panaikinimas besivystančiose šalyse. Taigi, pagal vėlyvojo profesoriaus Sukhamoy Chakravarty, „galima abejoti, ar augimo tempai, vertinami atsižvelgiant į įprastas nacionalinių pajamų ir su jais susijusių dydžių apibrėžtis, visiškai išryškina augimo procesą tokioje šalyje kaip Indija“.

Jis taip pat rašo, kad „augimo tempo“ strategija pati savaime yra netinkama priemonė, skirta spręsti darbo vietų kūrimo ir ekonominių skirtumų mažinimo problemas. Daug kas priklauso nuo augimo proceso sudėties ir to, kaip augimas yra finansuojamas ir kaip paskirstomas augimo proceso privalumas. Toliau mes pirmiausia paaiškiname veiksnius, lemiančius ekonomikos augimą, o galiausiai aptarsime, kokio tipo ekonomikos augimas turėtų būti planuojamas, kuris padės pašalinti skurdą.