Mineraliniai ištekliai visame pasaulyje

Mineraliniai ištekliai prieinami visame pasaulyje!

Mineralai yra gyvybiškai svarbūs kiekvienai šaliai, nes būtent tai yra mineralai, leidžiantys jėgą ir mašiną. Įrankiai ir mašinos, kuriuos šiuolaikinis žmogus naudoja, iš esmės yra pagaminti iš mineralų, paimtų iš žemės. Šiuolaikinė civilizacija daugeliu atžvilgių priklauso nuo mineralinių produktų.

Pagrindinių mokslo, inžinerijos ir technologijų plėtra leido išgauti ir naudoti daugybę mineralų vis didesnėje proporcijoje. Tačiau mineraliniai ištekliai yra nustatomi kiekiu; jie negali būti padidinti ar pakeisti. Kai mineralai išgaunami iš žemės, jie visam laikui išnyksta.

Prireikus, kad gamta paverstų žemę į mineralus, prireiks milijonų metų. Todėl praktiniu požiūriu mineraliniai nuosėdos yra išnaudojamos, o kasyba laikoma „plėšikų pramone“. Iš tiesų, mineralai greitai mažėja, o ateityje civilizacijai gali kilti grėsmė jų trūkumui, nebent tai būtų priešinga naujiems atradimams.

Dėl sunkumų, susijusių su tiekimo atnaujinimu, jų išsaugojimas reikalauja aukšto prioriteto, ypač tų mineralų, kurie yra nedideliais kiekiais, ir tų, kurių pasiūla greitai išeikvojama dėl didelio paklausos.

Mineralai atsiranda trijose valstybėse pagal geologines sąlygas, kuriomis jie buvo suformuoti. Didesnis skaičius, įskaitant daugumą spalvotųjų metalų, buvo įterptas į žemės plutą skystoje būsenoje, sukietėjęs ir buvo veikiamas kasyklose arba ant žemės paviršiaus natūralios denudacijos jėgos.

Tokiu būdu sukaupti mineralai kai kuriais atvejais perskirstyti vandeniu arba kylančiomis dujomis ir tirpalais. Rūdose galėjo vykti cheminiai pokyčiai; jie tapo praturtėję arba nuskurdę, o faktiniai indėliai yra laikomi formomis, kurios dažnai yra neapsakomos ir neaiškios. Galiausiai mineralai ant žemės paviršiaus buvo nustatyti įprastomis nusodinimo medžiagomis.

Mineralų pasiskirstymas priklauso nuo gerai apibrėžtų geologinių sąlygų. Jų pasiskirstymas yra praeities geologinių veiksmų rezultatas. Paprastai su mineralų pasikartojimu susijusios trys uolienų grupės.

Sitie yra:

(i) Iki Kambrijos kalnai:

Tai yra seniausi kalnų uolienai, susidedantys iš rūsio komplekso, kurio sudėtingiausia arba suspausta forma. Šiose uolose yra daug metalinių mineralų, pvz., Aukso, sidabro, vario, nikelio ir geležies rūdos.

(ii) Kembrijos ir pokomietiško laikotarpio nuosėdos:

Šios uolienos turi tokius išteklius kaip anglis, nafta, kalis ir magnis bei kai kurie spalvotieji metalai.

iii) su vulkanine veikla susijusios geologinės struktūros:

Kai kurie iš svarbiausių pasaulio mineralų, pvz., Vario, švino ir cinko, volframo, vanadžio, molibdeno ir mangano, yra randami uolose, ypač aukštojo amžiaus, ir yra vulkaninės veiklos rezultatas.