Rinkos segmentavimas: 7 svarbi rinkos segmentacija

Kai kurios svarbiausios rinkos segmentacijos yra tokios: a. Geografinis segmentavimas b. Demografinis ir socialinis bei ekonominis segmentavimas c. Psichografinis segmentavimas d. Naudos segmentavimas e. Naudojimo segmentavimas f. Lojalumo segmentavimas g. Įvykio segmentavimas.

Kai atliekama kritinė bet kurios rinkos apžvalga, netrukus paaiškėja, kad bendrosios rinkos sąvoka tam tikram produktui ar paslaugai yra ribota. Visos rinkos susideda iš rinkos segmentų, ir net jei tiekiamas produktas yra identiškas fiziniu požiūriu, reikėtų apsvarstyti, kaip bendras pasiūlymas gali būti atskirtas nuo konkurencingų pasiūlymų.

Daugelis įmonių, vykdančių rinkos agregavimo strategiją (ty nepripažindamos rinkos segmentų), vis dažniau svarsto galimybes pritraukti įvairius segmentus. Tokiu būdu įmonės, tokios kaip „McDonalds“, siūlo skirtingus prekių asortimentus skirtingose ​​šalyse, bankai pripažįsta skirtingų standartinių produktų pristatymo sistemų vertę, o „prekių“ produktų gamintojai siekia diferenciacijos per klientų aptarnavimą.

Rinkos segmentavimo procesas yra tas, kad visa rinka suskirstoma į kelias rinkas (arba rinkos segmentus). Rinkodaros segmentavimo metodas pirmiausia susijęs su alternatyviais segmentavimo pagrindais; antra, pasirinkdami konkrečius segmentus (arba vieną segmentą) toje bazėje ir pagaliau nustatant atitinkamus šių segmentų paslaugų lygius.

Pasirenkant tikslinius segmentus paprastai naudojami trys kriterijai. Rinkos segmentai turėtų būti:

(i) prieinama:

Turėtų būti įmanoma bendrauti su segmentų rinkomis, kurių minimalus sutapimas su kitais segmentais, ir platinimo kanalai turėtų būti prieinami jiems pasiekti.

ii) išmatuojama:

Turėtų būti įmanoma įvertinti arba įvertinti segmento dydį ir kiekybiškai įvertinti skirtingų rinkodaros rinkinių strategijų poveikį šiam segmentui.

(iii) Dydis:

Segmentas turėtų būti pakankamai didelis, kad jis būtų finansiškai naudingas. Rinkos segmentavimui tradiciškai buvo naudojamos septynios pagrindinės bazės.

a. Geografinis segmentavimas:

Metodas, pagal kurį klientai diferencijuojami atsižvelgiant į tai, kur jie yra. Taigi klientas gali būti suskirstytas į miestų, priemiesčių ar kaimo grupes. Bendras geografinis segmentavimas gali suskirstyti vartotojus į sritis pagal PIN kodus, kurie taip pat galėtų atstovauti skirtingoms grupėms pagal santykinį turtą, socialinius ir ekonominius bei kitus veiksnius.

b. Demografinis ir socialinis bei ekonominis segmentavimas:

Demografinė ir socialinė bei ekonominė segmentacija grindžiama įvairiais veiksniais, įskaitant amžių, lytį, šeimos dydžio pajamas, švietimą, socialinę klasę ir etninę kilmę. Todėl tai naudinga norint nurodyti įmonės, kuri perka įmonės produktą ar paslaugas, profilį.

c. Psichografinis segmentavimas:

Psichografinis segmentavimas apima gyvenimo būdo charakteristikų, požiūrio ir asmenybės analizę. Naujausi tyrimai keliose šalyse rodo, kad gyventojus galima suskirstyti į dešimt ir penkiolika grupių, kurių kiekvienas turi nustatomą gyvenimo būdo, požiūrio ir asmenybės savybių grupę.

d. Naudos segmentavimas:

Naudos suskaidymas apima klientų grupavimą, atsižvelgiant į jų teikiamą naudą iš produkto. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių pirkėjai siekia labai skirtingos naudos. Pavyzdžiui, jie gali ieškoti degalų taupymo, dydžio, įkrovos vietos, našumo, patikimumo ar prestižo.

e. Naudojimo segmentavimas:

Naudojimo segmentavimas, labai svarbus kintamasis daugeliui produktų, paprastai skiria vartotojus į sunkius vartotojus, vidutinius vartotojus, retkarčiais naudotojus ar ne naudotojus. Rinkodaros specialistai dažnai susiduria su sunkiųjų vartotojų segmentu, kuris daug kartų sunaudoja produkto kiekį, palyginti su retaisiais naudotojais.

f. Lojalumo segmentavimas:

Lojalumo segmentavimas susijęs su santykinio lojalumo, kurį klientas turi konkrečiam produktui ar prekės ženklui, nustatymu. Klientai gali būti suskirstyti į grupes, kurios yra labai ištikimos, vidutiniškai lojalios ir netikimos. Tuomet šios grupės yra ištirtos, siekiant nustatyti bendras jų savybes, kad produktas būtų orientuotas į perspektyvius klientus.

g. Įvykio segmentavimas:

Įvykio segmentavimas pripažįsta, kad vartotojai gali skirtis dėl produkto ar prekės naudojimo priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, geresnis gėrėjas gali valgyti šviesų alų su savo darbo draugais, prieš pradėdamas namo, tradicinį alaus namuose ir priemoką ar importuotą alų specialioje vakarienėje licencijuotame restorane.

Tai yra labiau paplitusios segmentavimo formos. Tačiau akivaizdu, kad rinkos gali būti segmentuotos.

Segmentavimas pagal paslaugas:

Viena iš potencialių sričių, kurioms buvo skiriama gana mažai dėmesio, yra tai, kaip klientai reaguoja į įvairius paslaugų pasiūlymus. Tam tikra prasme tai gali būti laikoma naudos segmentavimo pogrupiu, ji yra pakankamai svarbi, kad ją būtų galima spręsti atskirai. Įvairūs kliento aptarnavimo elementai, kuriuos galima pasiūlyti, ir galimas paslaugų lygių diferencijavimas šiuose elementuose yra didelė galimybė kurti įvairiems rinkos segmentams tinkamus paslaugų paketus.

Rinkų segmentavimas pagal paslaugas apima šiuos klausimus:

1. Ar galima identifikuoti klientų grupes su panašiais paslaugų reikalavimais?

2. Ar galime diferencijuoti mūsų paslaugų pasiūlą?

3. Ar visiems mūsų produktams reikia tokio paties lygio paslaugų?