Naudingumo abejingumo žemėlapis: (15 prielaidos)
Abejingumo kreivių rinkinys vadinamas abejingumo žemėlapiu. Kiekviena dešinėje pusėje esanti kreivė rodo didesnį pasitenkinimą lyginant su kreivė kairėje. Didesnis pasitenkinimo lygis, palyginti su kreivė kairėje. Aukštesnė kreivė matuos didesnius tiek prekių kiekius, tiek ir didesnį pasitenkinimo lygį. Kita vertus, žemesnė kreivė matuos mažesnius kiekius, taigi ir mažesnį pasitenkinimą.
Prielaidos:
1. Vartotojas turi tikslią ir išsamią informaciją apie visą informaciją, susijusią su jo vartojimo planais - žinias apie turimas prekes ir paslaugas bei jų techninius pajėgumus patenkinti savo norus, rinkos kainas ir planuojamas išlaidas.
2. Vartotojas elgiasi racionaliai, ty siekia maksimalaus pasitenkinimo. Racionalus vartotojas, pateikęs pasirinkimą iš kai kurių galimų prekių rinkinių, paketų, pasirenka tą pageidaujamą ar lygiavertį paketą, tai paketas, turintis didžiausią eilės naudingumo numerį, jei jis yra.
3. Kainos rinkoje pateikiamos vartotojams. Vartotojų skoniai ir pajamos per laikotarpį išlieka nepakitę.
4. Vartotojų skonis yra savanaudiškas ta prasme, kad jis rūpinasi tik jam priklausančiais prekių ryšiais, o ne su kitais vartotojais priskirtais prekių ryšiais.
5. Kiekvienas vartotojas turi užsakytų skalių skalę, kuri leidžia jam palyginti dvi ar daugiau nei dvi vilkimo kombinacijas.
6. Vienašališkumo kreivė, esanti toliau nuo ašių kilmės, yra didesnė už tą, kuri yra netoli ašies kilmės.
7. Vartotojas visada labiau linkęs mažiau.
8. Daroma prielaida, kad padidinus prekių kiekį, kitų prekių kiekis turi sumažėti kartu su abejingumo kreive taip, kad vartotojas nepatirtų viso jo pasitenkinimo pokyčių.
9. Vartotojas turi tam tikrą pastovią pinigų sumą, kurią gali išleisti prekėms, o jei jis neišleis vienos prekės, jis turi jį išleisti.
10. Pateikiamos ir pastovios prekių kainos rinkoje.
11. Prekių vienetai yra vienodi.
12. Prekė yra dalijama, ty ji gali būti padalyta į labai mažus vienetus.
13. Vartotojas veikia racionaliai, ty bando maksimaliai padidinti savo pasitenkinimą.
14. Yra aiškumas apie prekių prieinamumą, ty nėra pasirinkimo, susijusio su rizika ar netikrumu.
15. Nėra nei kainų kontrolės, nei prekių normavimo. Vartotojas gali laisvai pasirinkti bet kokį prekių rinkinį. Taigi, ji prisiima laisvą rinkos ekonomiką.