Kaip kontroliuoti taršą apmokestinant?

Svarbus teigiamas socialinio gerovės mokesčio poveikis yra tuomet, kai jis taikomas veiklai, sukeliančiai aplinkos taršą. Pramonės, kuri teršia orą ar vandenį, gamyba sukelia išorės netvarką, kuri kenkia kitiems, tačiau už jas užteršiančios pramonės šakos nemoka. Šiuo atveju gamybos ribinės socialinės sąnaudos (MSC) skiriasi nuo privačių ribinių sąnaudų (PMC).

Kaip šiuo atveju, mokesčių taikymas teršiančios pramonės produkcijai padidins efektyvumą, pavaizduotas Fig. 56.2. DD - tai pramonės produkto paklausos kreivė, atspindinanti ribinę naudą visuomenei, nes ji parodo, kiek vartotojų yra pasirengę mokėti už skirtingus produkto produkcijos vienetus.

Kreivė PMC yra pramonės, kuri remiasi privačiomis sąnaudomis, tiekimo kreivė, kai ji nemoka už žalą, kurią ji daro kitiems, teršdama orą ir vandenį. Kai prie privačių ribinių sąnaudų pridedami neigiami išoriniai veiksniai, gauname socialinę ribinių sąnaudų kreivę (SMC). Todėl SMC yra tiekimo kreivė, apimanti išorines netvarkas.

Iš pradžių, prieš nustatant teršalų išmetimo pramonės mokestį, pagaminto produkto kiekis yra Q _0, o kaina yra P _0, pagal kurią susikerta paklausos kreivė ir tiekimo kreivė. Dabar, nustatant mokestį už pagamintą produkcijos vienetą, lygus neigiamam išoriniam poveikiui, kurį jis sukelia tiekimo kreivėje pereinant prie SMC.

56.2 pav. Matyti, kad ši tiekimo kreivė SMC kerta paklausos kreivę DD E1 taške. Dėl to kainų padidėjimas iki P ₁ ir teršiančiosios pramonės produkcijos sumažėja iki pirmojo ketvirčio. Naujojoje pusiausvyroje, kai produkcija Q ₁ ir kaina P ₁, prekių gamybos ribinė nauda (MB) yra lygi socialinėms ribinėms sąnaudoms (SMC).

Taigi mokesčių taikymas pasiekė paskirstymo efektyvumą. Apibendrinant galima teigti, kad mokesčiai, taikomi pramonei ar paslaugoms, kurios sukuria išorės netvarką, gali sumažinti taršą mažindami teršiančios pramonės produkciją ir taip gerindami ekonominį efektyvumą socialiniu požiūriu.