Palankios užsienio prekybos sąlygos ir apribojimai

Palankios sąlygos ir apribojimai besivystančioms šalims naudojantis užsienio prekyba!

Tarptautinė prekybos aplinka besivystančioms šalims tapo svarbesnė nei anksčiau. Dabartinė prekybos aplinka pasižymi palankiomis besivystančioms šalims. Tačiau tai taip pat kelia tam tikrų apribojimų.

Prekybai palankios sąlygos:

Dabartinėje XXI a. Pakopoje galime nustatyti tokias palankias sąlygas besivystančioms šalims, kurios naudojasi užsienio prekyba kaip priemone, skatinančia jų ekonominį augimą.

i. Nuolatinis gamybos veiklos perskirstymas iš pramonės ekonomikos į besivystančias šalis siūlo daug galimybių plėsti prekybą ne tik prekėmis, bet ir paslaugomis, kurios tampa vis labiau parduodamos.

ii. Prekyba yra susieta su kitu globalizacijos elementu, ty tarptautinių gamybos tinklų plitimu.

iii. Didėjantis globalizacijos vertimo plitimas į didesnį prekių ir paslaugų judėjimą visose šalyse.

iv. Prekybos augimą tvirtai remia tarptautinės institucijos. Visų pirma Pasaulio prekybos organizacija (PPO) siekė sukurti aplinką, palankią daugiašaliam prekių ir paslaugų mainui.

v. Mažesnės prekybos kliūtys prisidėjo prie pastebimos besivystančių šalių prekybos modelio pasikeitimo, nukreipiant jas nuo priklausomybės nuo prekių eksporto į priklausomybę nuo gamintojų ir paslaugų.

vi. Informacijos infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį skatinant prekybą.

Apribojimai:

Dauguma besivystančių besivystančių šalių, nesusijusių su nafta, įskaitant Indiją, susiduria su daugybe sunkumų naudodamosi užsienio prekyba kaip augimo varikliu.

Tarp jų yra:

(1) Sutrikusios prekybos sąlygos:

Mažėjanti pirminių prekių paklausa išsivysčiusiose rinkose paskatino besivystančių šalių prekybos sąlygų pablogėjimą. Gamybinių prekių, ypač kapitalo priemonių, kainos pasaulio rinkose didėjo, tačiau laipsniškai mažėjo pirminių prekių kainos.

(2) Užsienio prekybos koncentracijos didinimas:

Kadangi tarptautinė prekyba žemės ūkio prekėmis tampa vis labiau koncentruota, mažiau įmonių vis dažniau kontroliuoja prekių tiekimo grandines, įskaitant veiklą nuo gamybos, klasifikavimo, perdirbimo ir platinimo iki mažmeninės prekybos. Smulkūs gamintojai nesaugo nuo didelio pajamų veiklos, kad negalėtų konkuruoti ar atitikti pirkėjų sertifikavimo reikalavimus.

(3) Lėtai pirminių prekių (PC) paklausos augimas:

Kompiuterių, kurie sudaro pagrindinę besivystančios šalies eksportą, paklausa nepadėjo neatsilikti nuo pasaulio prekybos augimo ar pajamų lygio skirtingose ​​šalyse. Pasaulinė prekyba kompiuteriais per pastaruosius penkis dešimtmečius mažėjo. Tai gali paaiškinti keturi galimi veiksniai.

a) didėjanti rinkos ekonomikos tendencija apsaugoti savo žemės ūkį nustatant tarifus ir netarifines kliūtis;

b) Nepakankamas kompiuterių poreikio padidėjimas išsivysčiusiose rinkos ekonomikose po industrializacijos.

c) Sintetinių pakaitalų kūrimas.

(d) Realiu požiūriu, kompiuterių kainos šiuo metu yra mažiausios, palyginti su praėjusiu šimtmečiu ir puse. Augimo tempai dabar yra arti pakaitinio lygio, ar tikėtina, kad iš šio šaltinio galima tikėtis nedaug.

(4) Lėtas augimas iš besivystančių šalių:

Besivystančių šalių, kaip grupės, eksportas buvo lėtas. Dėl šios priežasties besivystančių šalių dalis bendroje pasaulio prekyboje mažėjo. Sumažėjimą lėmė veiksniai, tokie kaip prekybos blokų atsiradimas, ribojanti komercinė politika ir monopolijų augimas.

(5) PPO ir išsivysčiusių šalių prekybos politika:

Jie turi tokį poveikį:

a) Pramonistinių šalių priimta protekcionistinė prekybos politika turi įtakos besivystančių šalių eksportuojančių gamintojų perspektyvoms.

b) Kai išsivysčiusios šalys vykdo savo prekių dempingą, importuojančių šalių kainų aplinka vidaus gamintojams daro neigiamą poveikį.

c) Pastaraisiais metais didesnis dėmesys „sąžiningai“ pramoninių šalių prekybai yra vystymasis, dėl kurio besivystančioms šalims sunkiau priklausyti nuo tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų.

Trumpai tariant, besivystančios šalys susiduria su daugybe sunkumų vykdydamos užsienio prekybos operacijas. Nors siekiant išspręsti šias problemas buvo parengta daugybė daugiašalių iniciatyvų, jos iš esmės paliktos neišspręstos. Todėl, esant tam tikroms aplinkybėms, besivystančios šalys turi plėtoti tinkamą prekybos politikos derinį, kuris sukurtų eksporto vietas, taip pat užtikrintų esminio importo tiekimą.