Vienintelio nuosavybės verslo plėtra

Priimdamas sprendimą dėl partnerio įdarbinimo ar tarnautojo, individualus savininkas turi atsižvelgti į daugelį veiksnių. Abi alternatyvos turi privalumų ir trūkumų. Taip pat bus atsižvelgta į verslo tipą, plėtros poreikį, kapitalo ir valdymo reikalavimus, valstybės taisykles, mokesčių įsipareigojimus ir kt.

Vienintelis prekybos verslas yra ribotas dėl savininko apribojimų. Kadangi tik vienas asmuo investuoja savo lėšas, lėšos gali būti ribotos. Taip pat ribotas savininko valdymo pajėgumas. Jis turi priimti visus sprendimus. Jis stengsis išlaikyti verslą tik tokiu mastu, kuris gali likti jo asmeninėje priežiūroje.

Vienintelio prekiautojo atsakomybė yra neribota, todėl jis nieko nedarys, kas gali būti rizikinga. Praplečiant verslą, rizika yra ten, kad vienintelis prekybininkas nedvejodamas padidintų savo veiklos mastą. Nepaisant įvairių sunkumų ir apribojimų, vienintelis prekybininkas tikrai stengsis plėsti savo verslą.

Prieš jį yra dvi alternatyvos:

1. Partnerio pridėjimas

2. Darbuotojo įdarbinimas.

Abiejų alternatyvų privalumai ir trūkumai aptariami taip:

I. Partnerio pridėjimas:

Įtraukus naują asmenį kaip partnerį, jis tampa partnerystės įmone, o ne likusiu vieninteliu prekybininku. Naujas partneris atneša savo išteklius ir patirtį, kuri gali padėti plėtoti verslą.

Privalumai:

i) Daugiau kapitalo:

Partneris atneša kapitalą, kuris gali būti nuolatinis versle. Vienintelėje prekyboje investicijos apsiriboja tik vieno asmens ištekliais ir, priimant partnerį, yra sujungiami dviejų asmenų ištekliai. Papildomos lėšos taip pat gali būti padidintos per paskolas, tačiau tai bus laikinas šaltinis ir verslo palūkanų atsakomybė taip pat padidės. Taigi, jei reikia daugiau lėšų, geriau pridėti naują partnerį.

ii) vadybinis gebėjimas:

Vieno asmens valdymo gebėjimai yra riboti. Vienintelis prekybininkas yra galutinė institucija visuose sprendimuose; todėl jis asmeniškai nuspręs viską. Jei verslą reikia išplėsti, turi būti dalijamasi vadovybės atsakomybe. Tai gali būti įmanoma ir įdarbinant vadybininką, bet jo vaidmuo bus ribotas, nes galutinius sprendimus turės priimti savininkas. Jei vadybiniai poreikiai yra daugiau, partnerio įtraukimas bus tinkamesnis. Partneris galės priimti galutinius sprendimus; vadybinė atsakomybė gali būti dalijama priimant naują partnerį.

(iii) rizikos pasidalijimas:

Vienintelio ūkio subjekto atsakomybė yra neribota: todėl jis pats turės susidurti su visomis verslo rizikomis. Pridėjus partnerį; tada abu partneriai riziką dalijasi. Rizikos baimė kartais neleidžia vieninteliam prekybininkui plėsti savo verslo, nes ji sukels daugiau rizikos. Kai plėtra daroma pridedant partnerį, verslo rizika bus dalijama tarp dviejų asmenų.

Trūkumai:

i) Pelno padalijimas:

Pridėjus partnerį, verslo pelną dalins du asmenys. Individualioje įmonėje visas pelnas priklauso savininkui ir jis labiau domina verslą. Kita vertus, jei vietoj partnerio pridedamas vadybininkas, tada neatsiranda pelno pasidalijimo klausimas. Pelno dalijimasis tikrai sumažins savininkų interesus.

ii) Verslo paslapčių saugojimas:

Vienintelis prekybininkas gali išlaikyti visas verslo paslaptis. Pridėjus partnerį, su juo turi būti dalijamasi visomis paslaptimis. Gali būti situacija, kai santykiai su partneriais taps įtempti; tada paslaptys gali praeiti. Kita vertus, jei yra padėjėjas, tuomet su juo nesidalija verslo paslaptys ir nėra baimės juos perduoti.

iii) delsimas priimti sprendimą:

Įtraukus partnerį į verslą, sprendimai priimami su jo sutikimu. Visi verslo sprendimai turi būti priimami bendru sutarimu tarp partnerių. Jei sprendimai nepriimami su partnerio sutikimu, baimė, kad verslas bus nutrauktas. Kiekvienas partneris gali priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Sprendimų priėmimo procesas vėluoja, nes gali prireikti laiko, kol susitiks ir tada susitars dėl konkretaus sprendimo.

II. Darbuotojo įdarbinimas:

Tarnautojo įdarbinimas yra kita alternatyva vieninteliam prekybos verslui plėsti. Vienas žmogus negali prižiūrėti kiekvieno ir visko. Savininkams reikalinga pagalba kitų asmenų kontrolei ir valdymui. Valdytojas ar padėjėjas dalinsis savininko našta. Pagalbinis darbas jam paskirtoje srityje ir galutinis įgaliojimas priklauso savininkui. Ši alternatyva taip pat turi keletą privalumų ir trūkumų.

Privalumai:

Vienintelis prekybos verslas gali būti išplėstas įdarbinant tam tikrą asmenį, o kai kurie šios sistemos privalumai aptariami taip:

i) Vienintelis prekybininkas gali perkelti dalį savo pareigų savo padėjėjui. Padėjėjas prižiūrės jam pavestą darbą ir dirbs bendrai prižiūrint savininkui.

(ii) Asistentui bus mokamas atlyginimas, o pelnas priklauso savininkui. Jei partneris bus pridėtas, jis turės dalį pelno. Tai bus geriau gauti apmokamo darbuotojo pagalbą, o ne imtis partnerio, kuris dalinsis pelno iš įmonės.

(iii) Savininkas galės išsaugoti verslo paslaptis, nes jam nereikės dalintis su savo darbdaviu. Kai kuriais atvejais prekybos ar verslo praktikos slaptumas yra labai svarbus. Tokiais atvejais asistento įdarbinimas bus naudingas.

(iv) Sprendimų priėmimas nebus atidėtas, nes vienas asmuo yra galutinis verslo subjektas. Savininkas gali priimti savo darbuotojų siūlymus, tačiau galutiniai sprendimai lieka su juo.

Trūkumai:

i) Darbuotojo įdarbinimas nepadės pritraukti daugiau lėšų į verslą, kaip tai įmanoma, kai partneris pridedamas.

(ii) tarnautojas nesilaikys tiek pat interesų, kokių gali paimti savininkas arba partneris. Tarnautojui bus mokamas atlyginimas; todėl jis nebus labai suinteresuotas didinti susirūpinimo pelningumą. Kita vertus, partneris dalinsis įmonės pelną; todėl jis tikrai domisi verslo veikla.

(iii) Kartais darbuotojai, sukaupę tam tikrą patirtį ir suvokdami verslo veiklą, įkūrė savo padalinius. Vienintelis prekybininkas susidurs su buvusio darbuotojo konkurencija.

(iv) Taip pat sunku rasti tinkamą asmenį įsidarbinti. Jei dirbate netinkamu asmeniu, tai sukurs problemas, o ne jas išspręsti.

Priimdamas sprendimą dėl partnerio įdarbinimo ar tarnautojo, individualus prekybininkas turi atsižvelgti į daugelį veiksnių. Abi alternatyvos turi privalumų ir trūkumų. Taip pat bus atsižvelgta į verslo tipą, plėtros poreikį, kapitalo ir valdymo reikalavimus, valstybės taisykles, mokesčių įsipareigojimus ir kt.