Ekonominės problemos, su kuriomis susiduria organizacijos

Žmogaus norai yra neriboti ir skiriasi jų intensyvumu. Kita vertus, priemonės ir ištekliai yra palyginti riboti ir turi alternatyvų. Jei vienas šaltinis naudojamas tam tikrai problemai patenkinti, tuomet tas pats ištekliai negali būti naudojami kitiems norams patenkinti.

Todėl kiekvienas žmogus pradeda susidurti su savo priemonių taupymo problema. Ekonomikos problema yra tai, kaip palyginti neribotą norą naudoti santykinai ribotus išteklius su alternatyviais tikslais. Pagrindiniai organizacijų sprendimai grindžiami sprendimu, gautu analizuojant ekonomines problemas.

Pagrindinės ekonominės problemos, su kuriomis susiduria organizacijos, yra šios:

i. Ką gaminti:

Nurodo pagrindinę ekonomikos problemą. Organizacija susiduria su problemomis, susijusiomis su gaminio, kuris bus gaminamas dabartinėmis rinkos sąlygomis, atranka, kad gautų maksimalų pelną. Be to, organizacijos taip pat turi nuspręsti dėl gaminamo produkto kiekio, kad būtų patenkinti asmenų norai. Organizacijų produktų sprendimai priimami analizuojant tokius veiksnius kaip išteklių prieinamumas, išteklių paskirstymas, produkto paklausa ir konkurencijos lygis rinkoje.

ii. Kaip gaminti:

Sudaro vieną iš pagrindinių ekonomikos problemų. Organizacija taip pat susiduria su problemomis, susijusiomis su prekių ar paslaugų gamybos būdų pasirinkimu. Apskritai organizacija pasirenka dvi gamybos technologijas, būtent darbui imlią techniką ir kapitalą imančią techniką.

iii. Kam gaminti:

Nurodo problemą, susijusią su produktų ir paslaugų platinimu tarp skirtingų ekonomikos sektorių. Ši problema susijusi su nacionalinio produkto platinimu.

iv. Ekonomiškas išteklių naudojimas:

Nurodo problemą, kad optimalūs ribotų išteklių panaudojimo būdai būtų patenkinti, kad būtų patenkinti žmonių norai. Nagrinėjant šią problemą reikėtų užtikrinti, kad ištekliai nebūtų švaistomi ar netinkamai naudojami, nes jie yra riboti.

v. Su augimu susijusi problema:

Nurodo problemą, susijusią su nuolatiniu ekonomikos vystymu. Ekonomika neturėtų būti statiška, o visada turėtų stengtis didinti gamybos pajėgumus. Nepakankamai išsivysčiusios ekonomikos turėtų padidinti gamybos pajėgumus labai sparčiai.