Bendrijos ekologija: Bendrijos ekologijos apibrėžimas ir charakteristikos

Bendrijos ekologija: Bendrijos ekologijos apibrėžimas ir savybės!

Apibrėžimas:

Vienos rūšies populiacija pati negali išgyventi, nes yra vienos gyvybės formos tarpusavio priklausomybė.

Įvairių rūšių, gyvenančių kartu (priklausomai nuo jų), populiacijų susivienijimas konkrečioje srityje, turintis tam tikrą aplinkos sąlygų rinkinį, yra biotinė bendruomenė, pvz., Įvairūs augalai ir gyvūnai tvenkinyje ar ežere sudaro vieną biotinę bendruomenę, o augalai ir gyvūnai tam tikruose miškuose sudaro kitą biotinę bendruomenę. Apskritai kalbant, yra dviejų tipų bendruomenės.

Tai yra pagrindinė ir maža bendruomenė:

a) Pagrindinė Bendrija:

Tai didelė bendruomenė, kuri yra savireguliuojanti, savarankiška ir savarankiška vienybė, sudaryta iš daugelio mažų bendruomenių. Pagrindinių bendruomenių pavyzdžiai: tvenkinys, ežeras, miškas, dykuma, pievos ir pievos. Kiekvienoje iš šių pagrindinių bendruomenių yra keletas nepilnamečių bendruomenių.

b) Mažoji Bendrija:

Tai mažesnė bendruomenė, kuri nėra savarankiškas vienetas. Jis yra priklausomas nuo kitų bendruomenių egzistavimo. Pagrindinė miško bendruomenė turi daug mažų bendruomenių, ty augalų bendriją (miško augalų populiaciją), gyvūnų bendruomenę (miško gyvūnų populiaciją) ir mikrobų bendruomenę (bakterijas ir grybelius).

Bendrijos savybės:

Bendruomenė turi šias charakteristikas:

a) Struktūra:

Bendruomenės struktūrą galima tirti nustatant rūšių tankumą, dažnumą ir gausą.

b) Dominavimas:

Paprastai bendruomenė turi vieną ar daugiau rūšių, kurios yra daug. Tokios rūšys vadinamos dominuojančiomis, o bendruomenė dažnai vadinama jais.

c) Įvairovė:

Bendruomenę sudaro skirtingos augalų grupės ir skirtingų rūšių gyvūnai, gali būti didelės ir mažos, gali priklausyti vienai ar kitai gyvenimo formai, bet iš esmės auga vienodoje aplinkoje.

d) Periodiškumas:

Tai apima įvairius gyvenimo procesus (kvėpavimą, augimą, dauginimąsi ir tt) įvairiais metų laikais dominuojančiose bendruomenės rūšyse. Šių svarbių gyvenimo procesų pasikartojimas reguliariai kasmet ir jų pasireiškimas gamtoje vadinamas periodiškumu.

e) stratifikacija:

Natūralios miškų bendruomenės turi daug sluoksnių ar parduotuvių ar sluoksnių, susijusių su augalų aukščiu, pavyzdžiui, aukšti medžiai, mažesni medžiai, krūmai ir žoliniai sluoksniai sudaro skirtingus sluoksnius. Šis reiškinys augalų bendruomenėje vadinamas stratifikacija.

f) Ekologinis tonas ir efektas:

Ekologinis tonas yra augmenijos, plintančios ar atskiriančios dvi skirtingas bendruomenių rūšis, zona. Tai yra ribinės zonos ir lengvai atpažįstamos.

Paprastai ekologinių tonų atveju vienos rūšies veislė yra didesnė nei bet kurioje iš gretimų bendruomenių. Didesnis augalų įvairovės ir intensyvumo reiškinys bendroje sankryžoje vadinamas kraštiniu poveikiu ir iš esmės priklauso nuo t6 platesnio tinkamų aplinkos sąlygų.

g) Ekologinė niša:

Įvairios gyvūnų ir augalų rūšys atlieka skirtingas ekologinio komplekso funkcijas. Kiekvieno vaidmuo yra kalbamas kaip apie jos ekologinę nišą, ty rūšies vaidmenį ekosistemoje: ką jis valgo, kas jį valgo, jo judėjimo asortimentą ir tt, kitaip tariant, bendrą jos sąveikos su kitomis rūšimis asortimentą aplinkai.

Taip pat galime pasakyti, kad ekologinė niša yra maža buveinė buveinėje, kurioje gali išgyventi tik viena rūšis. EP Odumas turi diferencijuotą buveinę ir ekologinę nišą, sakydamas, kad buveinė yra organizmo adresas ir ekologinė niša yra jos profesija.

h) tarpšakinė asociacija:

Tai yra dviejų ar daugiau rūšių, nuolat augančių glaudžiai bendradarbiaujant, tyrimas.

i) Bendrijos našumas:

Biomasės (organinės medžiagos) gamybos tyrimas vadinamas gamybos ekologija. Grynoji biomasės gamyba ir energijos laikymas bendruomenėje per laiko vienetą ir plotą vadinamas bendruomenės našumu.

j) Biotinis stabilumas:

Biotinė bendruomenė gali greitai atgauti pusiausvyrą po to, kai trikdo gyventojų svyravimai. Tai vadinama biotiniu stabilumu ir yra tiesiogiai proporcinga sąveikaujančių rūšių skaičiui, ty jame esančiai įvairovei.