Pinigų įplaukų ir įplaukų klasifikacija (su „Diagarm“)

Pinigų srautų ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama įvairioms veikloms ir straipsniams, dėl kurių pasikeičia grynųjų pinigų balansas tarp dviejų balanso datų. Ši ataskaita apima visus elementus, kurie padidina ar sumažina verslo įmonės pinigus. Pavyzdžiui, šis pareiškimas apima elementus, pavyzdžiui, įplaukas iš skolininkų ir mokėjimus kreditoriams. Priešingai, šis teiginys neapima elementų, kurie neturi tiesioginio poveikio grynųjų pinigų padidėjimui ar sumažėjimui. Pavyzdžiui, prekės, įsigytos iš kredito, ir prekės, parduodamos kreditais, nebus įtrauktos į šį pareiškimą, nes šie sandoriai neturi jokio poveikio pinigų srautams ir pinigų srautams.

Pinigų srautų ataskaitoje siekiama nustatyti įvairių pinigų įplaukų ir įplaukų rūšių poveikį pinigams. Šiame procese visi grynųjų pinigų srautai, ty su pinigų srautais susijusi veikla, skirstomi į skirtingas kategorijas.

ICAI AS 3 „Pinigų srautų ataskaita“ klasifikuoja pinigų srautus į tris kategorijas:

(1) Veiklos veikla (arba srautai)

(2) Investavimo veikla (arba srautai)

(3) Finansavimo veikla (arba srautai)

14.4 parodytas pinigų srautų ir pinigų srautų, susijusių su pagrindine veikla, investicine veikla ir finansine veikla, klasifikacija.

(1) Veikla:

Veiklos veikla - tai sandoriai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grynąsias pajamas. Pinigų įplaukos į šią kategoriją pavyzdžiai yra pinigai, gauti iš skolininkų už prekes ir paslaugas, palūkanos ir dividendai, gauti už paskolas ir investicijas. Grynųjų pinigų srautų šioje kategorijoje pavyzdžiai yra piniginiai mokėjimai už prekes ir paslaugas; prekės; darbo užmokestis; palūkanos; mokesčiai; tiekimas ir kt.

3 pinigų srautų ataskaita nurodo:

i) Pagrindinės veiklos pinigų srautų suma yra pagrindinis rodiklis, rodantis, kokiu mastu įmonės veikla sukėlė pakankamai pinigų srautų, kad galėtų išlaikyti įmonės veiklos pajėgumus, mokėti dividendus, grąžinti paskolas ir atlikti naujas investicijas be kreiptis į išorinį finansavimo šaltinį. Informacija apie specifinius istorinių veiklos pinigų srautų komponentus yra naudinga kartu su kita informacija prognozuojant būsimus veiklos pinigų srautus.

(ii) Pagrindinės veiklos pinigų srautai pirmiausia yra gaunami iš pagrindinės įmonės veiklos pajamų. Todėl jie paprastai atsiranda dėl sandorių ir kitų įvykių, kurie sudaro grynojo pelno ar nuostolio nustatymą.

Pagrindinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai:

a) grynųjų pinigų įplaukos iš prekių pardavimo ir paslaugų teikimo;

b) grynųjų pinigų įplaukos iš honorarų, mokesčių, komisinių ir kitų pajamų;

c) grynųjų pinigų mokėjimai prekėms ir paslaugoms tiekėjams;

d) mokėjimai pinigais darbuotojams ir jų vardu;

e) draudimo įmonės grynųjų pinigų įplaukos ir mokėjimai už įmokas ir pretenzijas, anuitetus ir kitas politikos išmokas;

f) grynųjų pinigų mokėjimai arba pajamų mokesčio grąžinimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie gali būti konkrečiai nustatyti finansuojant ir investuojant; ir

g) grynųjų pinigų įplaukos ir mokėjimai, susiję su būsimomis sutartimis, išankstiniais sandoriais, pasirinkimo sandoriais ir apsikeitimo sandoriais, kai sandoriai sudaromi sandoriams ar prekybos tikslams.

(iii) Kai kurie sandoriai, pvz., įrenginio pardavimas, gali sukelti pelną ar nuostolį, kuris įtraukiamas nustatant grynąjį pelną ar nuostolį. Tačiau su tokiais sandoriais susiję pinigų srautai yra investicinės veiklos pinigų srautai.

(iv) Pagrindinės veiklos pinigų srautai nustatomi pagal veiklą, susijusią su verslu, kuriame įmonė užsiima, pvz., palūkanos ir dividendai, kuriuos gauna finansų įstaigos, bus laikomi veiklos pinigų srautais.

Panašiai įmonė gali turėti vertybinius popierius ir paskolas prekybos ar prekybos tikslais, tokiu atveju jie yra panašūs į atsargas, įsigytas specialiai perpardavimui. Todėl pinigų srautai, atsirandantys dėl sandorių ar prekybos vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo, klasifikuojami kaip pagrindinė veikla. Be to, finansinių įmonių išankstiniai mokėjimai ir paskolos paprastai klasifikuojamos kaip pagrindinė veikla, nes jos yra susijusios su pagrindine šios įmonės veiklos pajamomis.

(2) Investavimo veikla:

Investicinė veikla apima ilgalaikio arba ilgalaikio turto įsigijimą; ilgalaikio arba ilgalaikio turto perleidimas; nematerialiojo turto įsigijimas ir perleidimas; akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas; pinigų skolinimas ir vėlesnis jų rinkimas.

Pinigų įplaukos iš investicinės veiklos paprastai apima ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto piniginius pardavimus, investicijas į akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius, grynųjų pinigų surinkimą (paskolų grąžinimą) iš skolininkų. Pinigų srautai yra kitų įmonių akcijų, obligacijų ir vertybinių popierių pirkimas, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrangos įsigijimas bei kitas ilgalaikis turtas, kitoms įmonėms suteikta paskola.

Pagal AS 3 pinigų srautų ataskaitas:

(i) Atskiras pinigų srautų, atsirandančių dėl investicinės veiklos, atskleidimas yra svarbus, nes pinigų srautai parodo, kiek išlaidų buvo padaryta ištekliams, skirtiems būsimoms pajamoms ir pinigų srautams generuoti.

Investicinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai:

a) Grynieji pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį turtą (įskaitant nematerialųjį turtą). Šie mokėjimai apima tuos, kurie susiję su kapitalizuotomis mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis bei savarankiškai sukauptu ilgalaikiu turtu;

b) grynųjų pinigų įplaukos, gautos perleidžiant ilgalaikį turtą (įskaitant nematerialųjį turtą);

c) mokėjimai grynaisiais pinigais, siekiant įsigyti kitų įmonių akcijas, varantus ar skolos priemones ir dalis bendrose įmonėse (išskyrus mokėjimus už tuos instrumentus, kurie laikomi pinigų ekvivalentais, ir sandorius, kurie laikomi prekybos ar prekybos tikslais);

d) grynųjų pinigų įplaukos, gautos perleidžiant kitų įmonių akcijas, varantus ar skolos priemones ir dalis bendrose įmonėse (išskyrus pajamas iš tų priemonių, kurios laikomos grynųjų pinigų ekvivalentais, ir sandorius, kurie laikomi prekybos ar prekybos tikslais);

e) išankstiniai mokėjimai ir paskolos trečiosioms šalims (išskyrus finansinės įmonės avansus ir paskolas);

f) grynųjų pinigų įplaukos iš trečiųjų šalių išankstinių mokėjimų ir paskolų grąžinimo (išskyrus finansinės įmonės avansus ir paskolas);

g) grynųjų pinigų mokėjimai iš būsimų sutarčių, išankstinių sandorių, pasirinkimo sandorių ir apsikeitimo sandorių, išskyrus atvejus, kai sutartys laikomos sandoriams arba prekybos tikslais, arba mokėjimai priskiriami finansinei veiklai; ir

(h) grynųjų pinigų įplaukos iš būsimų sutarčių, išankstinių sandorių, pasirinkimo sandorių ir apsikeitimo sandorių, išskyrus tuos atvejus, kai sutartys yra laikomos sandoriams ar prekybos tikslams arba pajamos yra klasifikuojamos kaip finansinė veikla.

ii) Kai sutartis apskaitoma kaip identifikuojamos pozicijos apsidraudimas, sutarties pinigų srautai klasifikuojami taip pat, kaip ir apdraustos pozicijos pinigų srautas.

(3) Finansavimo veikla:

Finansavimo veikla susijusi su ilgalaikiu įsipareigojimu ir nuosavu kapitalu. Bendrovė užsiima finansine veikla, kai ji gauna iš savininkų išteklius, grąžina išteklius savininkams, skolina iš kreditorių išteklius ir grąžina pasiskolintas sumas. Pinigų įplaukos apima pajamas iš akcijų emisijos ir trumpalaikių bei ilgalaikių paskolų. Pinigų srautai apima paskolų grąžinimą ir mokėjimus savininkams, įskaitant piniginius dividendus. Mokėtinų sumų arba sukauptų įsipareigojimų grąžinimas nėra laikomas finansuojamų paskolų grąžinimu, bet yra priskiriamas pinigų srautams pagal veiklą.

AS 3 pinigų srautų ataskaita pastebi:

Atskiras finansinės veiklos pinigų srautų atskleidimas yra svarbus, nes jis yra naudingas prognozuojant lėšų (tiek kapitalo, tiek paskolų) teikėjų pretenzijas dėl būsimų pinigų srautų.

Finansinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai:

a) pinigų įplaukos iš akcijų ar kitų panašių priemonių išleidimo;

b) pinigų įplaukos iš obligacijų, paskolų, obligacijų, obligacijų ir kitų trumpalaikių arba ilgalaikių paskolų; ir

c) Paskolų grynųjų pinigų grąžinimas.