Žemės ūkio ir pernelyg didelio masto pokyčiai

Žemės ūkio ir pernelyg gausių pokyčių!

Žemės ūkis yra seniausia ir didžiausia pasaulyje pramonė; daugiau nei pusė pasaulio žmonių vis dar gyvena ūkiuose. Tačiau dėl maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo - ir tai, kad jie užėmė didelį poveikį aplinkai, yra neišvengiami.

Žemės ūkis turi tiek pirminį, tiek antrinį poveikį aplinkai. Pagrindinis poveikis yra poveikis vietovei, kurioje vyksta žemės ūkis, ty poveikis vietoje. Antrinis efektas, dar vadinamas išoriniu poveikiu, yra poveikis aplinkai, kuri yra ne žemės ūkio paskirties vietoje.

Žemės ūkio poveikį aplinkai galima plačiai suskirstyti į tris grupes: pasaulinės, regioninės ir vietos:

(1) Pasauliniai efektai:

Tai apima klimato kaitą ir potencialiai didelius cheminių ciklų pokyčius.

(2) Regioniniai efektai:

Tai paprastai atsiranda dėl to, kad ūkininkavimo praktika veikia kartu tame pačiame dideliame regione. Regioninis poveikis apima miškų naikinimą, dykumėjimą, didelio masto užterštumą, didžiųjų upių nuosėdų didėjimą ir upių žiotyse esančių upių žiotyse ir cheminių dirvožemio vaisingumo pokyčius dideliuose plotuose. Atogrąžų vandenyse į vandenyną patekusios nuosėdos gali sunaikinti koralų rifus.

(3) Vietiniai efektai:

Tai atsiranda ūkininkavimo vietoje arba šalia. Šie pokyčiai / poveikiai apima dirvožemio eroziją ir nuosėdų padidėjimą pasroviui vietinėse upėse. Be to, nuosėdose gabenamos trąšos gali transportuoti toksinus ir sunaikinti vietinę žvejybą.

Pokyčiai, atsiradę dėl pernelyg didelio įkaitimo:

Žemės sklypų talpa priklauso nuo dirvožemio vaisingumo ir kritulių kiekio. Viršijus nešiojimo pajėgumą, žemė yra pernelyg didelė.

Pakeitimai, atsiradę dėl pernelyg gausaus, yra:

a) Augmenijos augimo mažinimas.

b) Augalų rūšių įvairovės mažinimas.

c) Padidėjęs dirvožemio erozijos padidėjimas.

d) Žala, kurią sukelia gyvuliai, žudantys žemėje, kaip galvijų keliai, virsta žarnomis, kurios sparčiai nyksta.

e) augalų rūšių, kurios yra gana nepageidautinos galvijams, dominavimas.