8 Kiekybiniai standartai, pagal kuriuos gali būti vertinamas našumas organizacijoje

Kai kurie kiekybiniai standartai, pagal kuriuos galima įvertinti rezultatus, yra šie:

Kontrolės procesas pradedamas nustatant veiklos standartus, pagal kuriuos galima palyginti organizacinę veiklą. Tai yra veiklos lygiai, kuriuos vadovybė nustatė veiklos vertinimui. Šie standartai turi būti aiškiai apibrėžti ir suprantami visiems organizaciniams nariams.

Image Courtesy: Topconsultinggroup.weebly.com/uploads/3/5/5/6/3556282/6636874_orig.jpg?183

Jie turėtų būti apibrėžti išmatuojamais terminais, kai tik įmanoma, pvz., Pagaminti fiziniai vienetai per laikotarpį, pelnas, tenkantis vienam vienetui ir pan. Nesunkiai suformuluoti standartai ar bendri tikslai, tokie kaip „geresni įgūdžiai“ arba „dideli pelnai“, yra sunkiai interpretuojami ir todėl sukelia painiavą ir konfliktus.

Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokerio tikslas gali būti keturių namų pardavimas per mėnesį. Tada jis gali planuoti mėnesį ir stebėti jo veiklą. Panašiai, pirmininko pavaduotojas, kuris užima gamybą, gali siekti išlaikyti gamybos sąnaudas per nustatytą biudžetą per tam tikrą laikotarpį. Siekdamas šio tikslo jis galės stebėti išlaidas ir imtis taisomųjų veiksmų, kai tik tai yra būtina.

Kitas pavyzdys - koledžo profesorius gali siekti, kad per vieną semestrą knygos knygos būtų įtrauktos į dešimt skyrių. Jis gali planuoti savo mokymo tvarkaraštį, kad būtų pasiektas šis tikslas. Šie tiksliai nustatyti standartai, tikslai ir uždaviniai palengvina bendravimą su visais asmenimis ir tai palengvina kontrolės procesą.

Yra situacijų, kai neįmanoma kiekybiškai įvertinti tokių standartų kaip aukšto moralės, bendruomenės santykių, drausmės ar kūrybiškumo atveju. Tokiais atvejais turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų galima visiškai suprasti šiuos kokybinius tikslus ir konstrukcijos kontrolės mechanizmus, kurie būtų naudingi matuojant rezultatus tokiose situacijose.

Dauguma šių kontrolės mechanizmų būtų subjektyvūs ir sprendimai būtų priimami remiantis patirtimi, analitiniais stebėjimais ir intuityviais sprendimais. Kai kurie kiekybiniai standartai, pagal kuriuos galima įvertinti rezultatus, yra šie:

1. Laiko standartai:

Tikslas bus nustatytas pagal tam tikrą užduoties atlikimo laiką. Tai gali būti vienetai, pagaminti per valandą, puslapių, įvestų per valandą, skaičius arba per dieną skambintų telefoninių pokalbių skaičius. Vadybininkai laiko laiko standartus, kad prognozuotų darbo srautą ir darbuotojų našumą. Standartinė darbuotojų produkcija taip pat lemia finansinės paskatos plano mastą.

2. Sąnaudų standartai:

Šie standartai nurodo išlaidas, susijusias su veiklos vienetais. Tai gali būti materialinė kaina už vienetą, kaina vienam asmeniui ir paskirstymo kaina už vienetą ir pan. Biudžetai nustatomi taip, kad atspindėtų šias išlaidas, ir jie suteikia pinigų tikrinimo taškus, kuriais galima palyginti faktines išlaidas su biudžetinėmis išlaidomis.

3. Pajamų standartai:

Tai susiję su finansine nauda, ​​gauta už konkrečią veiklą. Pavyzdžiui, pardavimo apimtis per mėnesį, pardavimų pardavėjas per metus ir pan.

4. Rinkos dalies standartai:

Šis tikslas būtų orientuotas į visos rinkos procentinę dalį, kurią bendrovė nori išlaikyti ar toliau įsigyti. Pavyzdžiui, bendrovė gali norėti padidinti savo rinkos dalį per keturis procentinius punktus per ateinančius penkerius metus.

5. Kokybės standartai:

Šie standartai išreiškia kokybę, kurios tikimasi iš produkto ar paslaugos. Yra kokybės kontrolės programos, kurios stebi produkto kokybę. Tai gali būti leistini nuokrypiai, kuriais gali būti laikomasi kokybės. Pavyzdžiui, kosminių pervežimų ir orlaivių gamintojų gamybos poreikis yra nulinis, o kiti produktai gali turėti mažiau griežtų kokybės standartų.

6. Produktyvumas:

Produktyvumo ar kiekio standartai yra išreikšti skaičiais, kaip tikėtinas vienetų, pagamintų vienam žmogui valandai arba tam tikrai veiklai, skaičius. Šie tikslai yra raktas į veiklos efektyvumą ir yra nustatomi remiantis praeities rezultatais, mechanizavimo laipsniu, darbuotojų įgūdžiais ir reikiamu mokymu bei darbuotojų motyvacija.

7. Investicijų grąža (IG):

Investicijų grąža yra išsami ir naudinga, nes ji apima visus verslo aspektus, pvz., Apyvartą, pardavimus, apyvartinį kapitalą, investuotą kapitalą; atsargų lygiai, gamybos sąnaudos, rinkodaros išlaidos ir pan. Tai grynųjų pajamų ir investuoto kapitalo santykis. Jis yra aukštesnis už rinkos dalį kaip standartą, nes didelė rinkos dalis nebūtinai reiškia didesnį pelną.

8. Kiekybiniai personalo standartai:

Darbuotojų moralę ir atsidavimą tam tikru mastu galima išmatuoti kai kuriais kiekybiniais standartais. Šie standartai gali būti darbuotojų apyvartos mastas, su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius, nedalyvavimas, skundų skaičius, veiklos kokybė ir pan.