6 Pagrindinės finansų valdymo sritys - paaiškinta!

Kai kurios pagrindinės finansų valdymo sritys yra: 1. Finansinių poreikių įvertinimas 2. Kapitalizacijos struktūros nustatymas 3. Finansų šaltinių pasirinkimas 4. Investiciniai sprendimai 5. Pelno valdymas ir 6. Pinigų srautų valdymas.

1. Finansinių reikalavimų įvertinimas:

Finansų vadovai, remdamiesi įmonės verslo apimties prognoze, turi įvertinti tam tikru laikotarpiu, ty vienerius metus, dvejus metus, ketverius metus ir pan. .

Be to, įvertinus kapitalo dydį, finansų vadovai taip pat turi prognozuoti laiką, kada papildomos lėšos bus gaunamos iš išorinių šaltinių, ir apie tai, kokiu greičiu jie bus įsipareigoję vykdyti operacijas.

2. Kapitalizacijos struktūros nustatymas:

Įvertinus kapitalo poreikį, finansų vadovai turi nuspręsti dėl kapitalo sudėties. Jie turi nustatyti santykinę savininko rizikos kapitalo ir pasiskolinto kapitalo dalį ir trumpalaikį bei ilgalaikį skolos ir nuosavybės santykį. Šie sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į finansavimą iš įvairių šaltinių, laikotarpį, kuriam reikia lėšų, ir keletą kitų veiksnių.

3. Finansavimo šaltinių pasirinkimas:

Vadovybė gali pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių, pvz., Akcininkų, obligacijų savininkų, bankų ir kitų finansų įstaigų, viešųjų indėlių ir pan.

Pavyzdžiui, valstybės indėliai, nors ir turi didesnes palūkanų normas nei obligacijoms, nereikalauja bendrovės turto saugumo. Įmonė gali pasirinkti šį šaltinį, jei nenori sukurti mokesčio už savo turtą. Panašiai, jei bendrovė nenori atskleisti nuosavybės, ji skolins pinigus.

4. Investiciniai sprendimai:

Iš skirtingų šaltinių gautos lėšos turi būti protingai investuojamos į įvairius išteklius, siekiant optimizuoti investicijų grąžą. Ilgalaikių lėšų panaudojimui reikalingas tinkamas skirtingų alternatyvų vertinimas, naudojant kapitalo biudžetą ir galimybių sąnaudų analizę.

Dalis ilgalaikių lėšų turi būti panaudota bendrovės apyvartiniam kapitalui. Priimdami investicinius sprendimus, vadovybė turėtų vadovautis trimis svarbiais principais: sauga, likvidumu ir pelningumu.

5. Pajamų valdymas:

Finansų vykdytojas turi nuspręsti dėl pajamų paskirstymo tarp kelių konkuruojančių poreikių. Tam tikra suma iš viso uždarbio gali būti laikoma rezervu savanoriškai arba kaip reikalavimas pagal įstatymą; dalis pajamų gali būti paskirstyta paprastiems ir privilegijuotiems akcininkams; dar viena dalis gali būti ariama atgal arba reinvestuojama. Finansų vykdytojas turi atsižvelgti į alternatyvių schemų, naudojamų iš bendrovės pajamas, naudą ir trūkumus.

6. Pinigų srautų valdymas:

Grynieji pinigai reikalingi kreditoriams, medžiagų pirkimui, darbo užmokesčiui apmokėti ir kasdieninėms išlaidoms padengti. Niekada neturėtų būti grynųjų pinigų trūkumo, nes tai pakenktų įmonės kreditingumui. Turėtų būti ne daugiau nei reikalaujama, nes pinigai turi laiko vertę. Norėdamas sužinoti pinigų poreikį skirtingais laikotarpiais, vadovybė iš anksto turėtų parengti pinigų srautų ataskaitą.