4 Organizacinio dizaino tikslai ir svarba

Keturi organizacinio projekto tikslai trumpai aptariami šiose dalyse:

Atsakymas į pakeitimus:

„Niekas trunka amžinai“, „Pokytis yra neišvengiamas“, „Arba keisti ar pražudyti“, „Pokytis yra vienintelis dalykas, kuris yra nuolatinis“ - tai gali būti organizacinių dizainerių šūkiai.

Kad įmonė išliktų konkurencinga, ji turi reaguoti į aplinkos pokyčius - konkurenciją, technologijas, pasaulio ekonomiką ir vartotojų poreikius, taip pat į pokyčius, kylančius iš įmonės evoliucinės plėtros ir iniciatyvių iniciatyvų.

Naujų elementų integravimas:

Kadangi organizacijos auga, vystosi, plečiasi ir reaguoja į pokyčius, reikės pridėti daug naujų pozicijų ir padalinių, kad galėtume spręsti išorės aplinkos veiksnius ar naujus strateginius poreikius. Šie nauji elementai turės būti integruoti į bendrą organizacijos struktūrą, o tai reiškia, kad organizacija iš esmės pertvarkoma. Pavyzdžiui, strateginiam poreikiui gerinti klientų aptarnavimo kokybę gali prireikti išmontuoti funkcinius padalinius, kurti komandas ir perduoti įgaliojimus.

Sudedamųjų dalių koordinavimas:

Sukūrę naujus padalinius, vadovai turi rasti būdą, kaip susieti visus skyrius, kad būtų užtikrintas koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp departamentų. Siekiant išvengti konfliktų ir problemų bei patenkinti klientų poreikius, padaliniai turi dirbti kartu su ataskaitų teikimo santykiais, tarpfunkcinėmis komandomis ar darbo grupėmis.

Lankstumo skatinimas:

Organizacijos dizaineriai nori įsitraukti į organizaciją - su visais savo įgaliojimais, vadovavimo grandinėmis, padalinių formavimu - lankstumu priimant sprendimus, reaguojant ir nukreipiant išteklius ir sutelkiant darbuotojų talentus, šis tikslas skiriasi nuo atsakymo į pokyčius.

Organizacinio dizaino svarba:

Padidėjęs pasaulinis konkurencingumas ir vis didesnis pažangių informacinių technologijų naudojimas padėjo organizaciniam dizainui tapti vienu pagrindinių vadovybės prioritetų dabartinėje verslo aplinkoje. Šiandienos vadovams yra daromas spaudimas ieškoti naujų ir geresnių būdų koordinuoti ir motyvuoti savo darbuotojus, kad padidintų jų organizacijų sukurtą vertę.

Organizacinis dizainas turi didelį poveikį organizacijos gebėjimui susidoroti su nenumatytais atvejais, pasiekti konkurencinį pranašumą, efektyviai valdyti įvairovę ir padidinti jos efektyvumą bei gebėjimą diegti naujas prekes ir paslaugas.

Organizacijos dizainas lemia, kaip veiksmingai organizacija reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius ir gauna ir naudoja ribotus išteklius. Organizacija gali sukurti savo struktūrą, kad padidintų savo aplinkos kontrolę.

Efektyvesni struktūrų tipai yra sukurti siekiant reaguoti į didėjantį konkurencijos, vartotojų ir vyriausybės spaudimą, dėl kurio aplinka taps sudėtingesnė ir sunkesnė. Organizacinis dizainas tampa vis svarbesnis pasauliniame kontekste, nes, norint tapti pasauliniu konkurentu, kompanija dažnai turi sukurti naują struktūrą. Technologijų keitimas taip pat daro spaudimą organizacijoms reaguoti.

Pavyzdžiui, šiandien, atsiradus internetui, kaip svarbi nauja terpė, per kurią organizacija valdo santykius su savo darbuotojais, klientais ir ištekliais, iš esmės keičiasi organizacinės struktūros dizainas (pavyzdžiui, skambučių centrai ir „back office“).