12 Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos apyvartiniam kapitalui

Pagrindiniai apyvartinio kapitalo veiksniai yra šie:

(1) Verslo pobūdis:

Apyvartinio kapitalo reikalavimas priklauso nuo verslo pobūdžio. Verslo pobūdis paprastai yra dviejų rūšių: gamybos verslas ir prekybos verslas. Gamybos verslo atveju žaliavų perdirbimas į gatavas prekes užima daug laiko. Todėl kapitalas ilgą laiką investuojamas į žaliavas, pusgaminius ir gatavų prekių sandėliavimą.

Todėl reikia daugiau apyvartinio kapitalo. Priešingai, prekybos versle atveju prekės yra parduodamos iš karto po įsigijimo, o kartais pardavimas daromas prieš pat pirkimą. Todėl reikalingas labai mažas apyvartinis kapitalas. Be to, paslaugų įmonių atveju apyvartinis kapitalas yra beveik nulis, nes nėra nieko atsargų.

Image Courtesy: payablesplace.ardentpartners.com/wp-content/uploads/2013/06/000 | 500.jpg

(2) Operacijų mastas:

Yra tiesioginis ryšys tarp apyvartinio kapitalo ir veiklos masto. Kitaip tariant, didelėms organizacijoms reikalingas didesnis apyvartinis kapitalas, o mažų organizacijų atveju reikia mažiau apyvartinio kapitalo.

(3) Verslo ciklas:

Apyvartinio kapitalo poreikį lemia įvairūs verslo ciklo etapai. Per bumo laikotarpį produkto paklausa didėja ir pardavimai taip pat didėja. Todėl reikia daugiau apyvartinio kapitalo. Priešingai, depresijos laikotarpiu paklausa mažėja ir daro įtaką tiek prekių gamybai, tiek pardavimui. Todėl tokiu atveju reikia mažiau apyvartinio kapitalo.

(4) Sezoniniai veiksniai:

Kai kurios prekės reikalauja ištisus metus, o kitos - sezoninį poreikį. Prekės, kurių paklausa vienodai ištisus metus, jų gamyba ir pardavimas yra nuolatinės. Todėl tokioms įmonėms reikia mažai apyvartinio kapitalo.

Kita vertus, kai kurios prekės turi sezoninę paklausą, tačiau tos pačios gaminamos beveik visus metus, kad jų paklausa būtų lengvai prieinama.

Tokios įmonės turi išlaikyti dideles žaliavų ir gatavų produktų atsargas, todėl šiam tikslui jos turi didelę apyvartinio kapitalo dalį. Vilnos malūnai yra geras jo pavyzdys.

(5) Gamybos ciklas:

Gamybos ciklas - tai laikas, per kurį žaliava paverčiama galutiniu produktu. Kuo ilgiau šis laikotarpis, tuo daugiau bus laikas, per kurį kapitalas išlieka užblokuotas žaliavų ir pusgaminių gaminiuose.

Taigi reikės daugiau apyvartinio kapitalo. Priešingai, kai gamybos ciklo laikotarpis yra mažas, reikės mažiau apyvartinio kapitalo.

(6) Leidžiamas kreditas:

Toms įmonėms, kurios parduoda prekes grynaisiais pinigais, reikia mažai apyvartinio kapitalo, tačiau tiems, kurie klientams teikia kredito galimybes, reikia daugiau apyvartinio kapitalo.

(7) Pasiekta kreditų:

Jei žaliavos ir kitos žaliavos yra lengvai prieinamos kreditui, reikia mažiau apyvartinio kapitalo. Atvirkščiai, jei šie dalykai nėra prieinami kreditui, tada grynaisiais pinigais greitai reikės daug apyvartinio kapitalo.

(8) Veiklos efektyvumas:

Veiklos efektyvumas reiškia efektyvų įvairių verslo operacijų užbaigimą. Kiekvienos organizacijos veiklos efektyvumas skiriasi.

Kai kurie tokie pavyzdžiai: i) kuo greičiau konvertuoti žaliavas į gatavą produkciją, ii) greitai parduoti gatavą produkciją ir iii) greitai gauti mokėjimus iš skolininkų. Įmonė, turinti geresnį veiklos efektyvumą, turi mažiau investuoti į atsargas ir skolininkus.

Todėl jai reikia mažiau apyvartinio kapitalo, o atvejis skiriasi įmonių, kurių veiklos efektyvumas yra mažesnis, atžvilgiu.

(9) Galimybė gauti žaliavą:

Žaliavos prieinamumas taip pat turi įtakos apyvartinio kapitalo dydžiui. Jei įmonė naudojasi tokiomis žaliavomis, kurios yra lengvai prieinamos per metus, reikės mažiau apyvartinio kapitalo, nes nereikės jo didelio kiekio atsargų.

Atvirkščiai, jei įmonė naudoja tokią žaliavą, kuri yra prieinama tik tam tikrais metų mėnesiais, o nuolatinei gamybai, ji reikalinga ištisus metus, tuomet didelis kiekis jo bus sukauptas. Esant tokioms aplinkybėms, reikės daugiau apyvartinio kapitalo.

(10) Augimo perspektyvos:

Augimas - tai verslo veiklos mastas (gamyba, pardavimas ir kt.). Organizacijos, turinčios pakankamas augimo galimybes, reikalauja didesnio apyvartinio kapitalo, o atvejis skiriasi įmonių, turinčių mažiau augimo perspektyvų, atžvilgiu.

(11) Konkurencijos lygis:

Aukštas konkurencijos lygis didina apyvartinio kapitalo poreikį. Norint susidurti su konkurencija, reikia daugiau atsargų, kad būtų galima greitai pristatyti prekes, o kredito suteikimas ilgą laiką turi būti prieinamas.

(12) Infliacija:

Infliacija reiškia kainų kilimą. Tokiu atveju, siekiant išlaikyti ankstesnį gamybos ir pardavimo mastą, reikia daugiau kapitalo nei anksčiau. Todėl, didėjant infliacijai, atitinkamai padidėja apyvartinis kapitalas.